Petras Mikolainis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas Martynas. Lankė [[Vištytis (miestelis)|Vištyčio]] valdinę pradinę mokyklą.

Buvo tvirtas, energingas, daug kartų sugebėjęs pabėgti nuo žandarų ar pasienio apsaugos. [[Martynas Jankus]] pasiūlė pernešti per sieną ir nusiųsti į [[Varšuva|Varšuvą]] 5 tūkst. [[Varpas (laikraštis)|“Varpo“]] prospektų. Vėliau spaudą dažniausiai plukdydavo valtimi per [[Vištyčio ežeras|Vištyčio ežerą]]. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Suvalkija|Suvalkijos]] knygnešiais – [[Adomas Grinevičius|Adomu Grinevičiumi]], Motiejumi Akeliu, [[Juozas Kancleris|Juozu Kancleriu]] ir kitais. Kunigas [[Adomas Grinevičius]] supažindino su inteligentais ir ūkininkais, kuriems Petras Mikolainis pristatydavo lietuviškos spaudos.

Siuntinėjo lietuvišką spaudą į [[Sankt Peterburgas|Peterburgą]], [[Jelgava|Jelgavą]], [[Ryga|Rygą]] ir kitus miestus. Turėjo nemažai talkininkų (A. Zigmantaitė, E. Geležiūnienė, A. Šukvietis, J. Barkauskas ir kiti). Buvo pasivadinąs Petru Makalojumi. [[1900]] m. pasitraukęs į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]], apsigyveno [[Ragainė]]je, vėliau persikėlė į [[Tilžė|Tilžę]]. [[1891]] m. pavyko gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde. Įsidarbino pas spaustuvininką J. Šionkę, jam iš Lietuvos parūpindavo rankraščių. [[1893]] m. [[Tilžė]]je įsteigė lietuviškos spaudos sandėlį – parduotuvę. Buvo kartu ir prekybininkas, ir leidėjas. Čia gaudavo spaudos iš Lietuvos atvykstantys knygnešiai. Organizavo lietuviškos spaudos gabenimą į Lietuvą, nuveždavo ir pats, naudodamasis E. Jagomasto, J. Voskos, M. Jankaus pasais. [[1894]]–[[1895]] m. buvo [[Varpas (laikraštis)|“Varpo“]] ir kitų varpininkų leidinių atsakingasis leidėjas. [[1895]] m. pateko vokiečių policijos nemalonėn ir buvo priverstas išvykti iš [[Vokietija|Vokietijos]].

[[1896]] m. apsigyveno [[JAV]]. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, dirbo [[Vienybė lietuvninkų|“Vienybės lietuvninkų“]] redakcijoje, [[1897]]–[[1903]] m. jį redagavo. Prisidėjo prie [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] „Raštų“ ([[1909]] m.) leidimo, dar jam gyvam esant suspėjo išleisti poezijos rinkinį, pasakėčias, natas. [[1901]] m., gavęs [[JAV]] pilietybę, grįžo į [[Tilžė|Tilžę]]. Vėl bandė įsteigti knygų sandėlį ir parduotuvę, tačiau policija nedavė leidimo ir privertė iš [[Vokietija|Vokietijos]] išvykti. [[1902]] m. grįžo į [[JAV]]. Įsitraukė į lietuvių draugijų veiklą, dirbo redakcijose, leidyklose. Rašė vadovėlius, mokslo populiarinimo knygeles, lietuviškų knygų katalogus.