Petras Kriaučiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 3:
== Biografija ==
 
Petro Kriaučiūno tėvai buvo pasiturintys valstiečiai.
 
=== Mokslas ir studijos ===
Eilutė 10:
* [[1871]]–[[1875]] m. – mokslas [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]],
* [[1875]]–[[1879]] m. – mokslas [[Sankt Peterburgas|Peterburgo]] dvasinėje akademijoje.
Peterburge pažintis su tuo metu studijavusiais [[Kazimieras Jaunius|Kazimieru Jauniumi]] ir [[Silvestras Gimžauskas|Silvestru Gimžausku]] turėjo įtakos Petro Kriaučiūno tolesnei veiklai. Nenorėdamas dirbti [[Mogiliovas|Mogiliovo]] arkivyskupijos parapijose, šventintis į kunigus atsisakė. Baigęs mokslus [[Varšuva|Varšuvos]] universitete ir gavęs mokytojo diplomą, įsidarbino Marijampolės gimnazijoje.
 
===Švietėjiška veikla===
Marijampolės gimnazijoje dėstė [[Lotynų kalba|lotynų]] ir [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Gimnazijos bibliotekos lietuviškų knygų skyriuje turėjo lietuviškų knygų, tarp jų Peterburge išleistus [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] raštus ir naudojo juos pamokose lietuvių kalbos ir raštijos istorijai atskleisti. Subūrė gimnazistų būrelį lietuviškai spaudai skaityti ir platinti.
 
Pasirodžius [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] laikraščiui, rėmė jį pinigais, taisė rankraščius, padėjo laikraštį platinti. Užsisakydavo apie 200 egzempliorių, skleisdavo juos gimnazijoje tarp moksleivių ir visoje [[Suvalkija|Suvalkijoje]]. „Aušrą“ gaudavo per muitininką Jakubauską iš [[Virbalis|Virbalio]], parsivežti lietuviškos spaudos į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]] vykdavo pats.
 
Palaikė ryšius su draudžiamos spaudos platintojais kunigais ir buvusiais mokslo draugais. Tai [[Adomas Grinevičius]], [[Simonas Norkus]], [[Antanas Radušis]], [[Jonas Kriaučiūnas (1864)‎|Jonas Kriaučiūnas]] ir kiti. Dalyvavo pirmajame [[Varpininkai|varpininkų]] susirinkime, redagavo [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] straipsnius. Buvo [[Marijampolė]]je įsikūrusios [[Sietynas (organizacija) |Sietyno draugijos]] narys. [[Kazys Grinius|Kazio Griniaus]] duomenimis, turėjo apie 80 įžymių mokinių (23 iš jų buvo nukentėję nuo persekiojimų).
 
[[1887]] m., atleistas iš mokytojo pareigų, įsidarbino apygardos teismo suvažiavimo raštvedžiu. [[1889]] m. [[sausio 30]] d. paskirtas [[Plokščiai|Plokščių]] ([[Šakių rajonas|Šakių raj.]]) teisėju. Čia su studentais, kunigais, šviesuomene, aptardavo lietuvybės gaivinimo, spaudos leidimo bei platinimo klausimus. [[1899]] m. iš teisėjo pareigų atleistas. Grįžo į [[Marijampolė|Marijampolę]], dirbo advokatu. Nuo [[1906]] m. vėl pradėjo mokytojauti. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu kartu su gimnazija pasitraukė į [[Rusija|Rusiją]], apsigyveno [[Jaroslavlis|Jaroslavlyje]].