Petras Kalpokas: Skirtumas tarp puslapio versijų

P. Kalpokas mokėsi [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos]], vėliau – [[Ryga|Rygos]] gimnazijose, [[1898]]–[[1900]] m. – [[Odesa|Odesos]] dailės mokykloje. 1900 m. grįžo į Lietuvą. Nuo [[1905]] m. dalyvavo parodose. Tapė peizažus, buitines kompozicijas, portretus. Studijavo tapybą A. Ažbės mokykloje [[Miunchenas|Miunchene]]. [[1908]]–[[1912]] m. gyveno [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. Apie [[1909]] m. grįžo į Lietuvą, kurį laiką gyveno [[Kvetkai|Kvetkuose]] (Biržų raj.). [[1914]] m. apsigyveno netoli Lokarno (Šveicarija), [[1915]] m. persikėlė į [[Italija|Italiją]], vertėsi atsitiktiniais darbais, tapė.

[[1920]] m., po 20 metų klajonių, grįžo į Lietuvą. [[1921]] m. pradėjo dėstyti [[Justinas Vienožinskis|Justino Vienožinskio]] įsteigtuose piešimo kursuose. [[1922]] m. įsikūrusioje [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] dėstė piešimą ir tapybos technologiją. [[1928]] m. surengė didelę personalinę parodą Kaune. Ta proga Lietuvių dailės draugija išleido „Petro Kalpoko apžvalginės parodos katalogą“. [[1929]]–[[1940]] m. vadovavo Tapybos studijai, dėstė piešimą, freską ir mozaiką. [[1930]] m. išleido „Tapybos technikos vadovėlį“. [[1941]]–[[1945]] m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945 m. tapo profesoriumi.

Jo mokiniai: M. Cvirkienė, V. Palaima, V. Mackevičius, I. Trečiokaitė-Žebenkienė ir kt. Žymiausi darbai: „Šveicarijos peizažas“ (1915 m.), „Rudenį“ (1921 m.), „Vakaras“ (1926 m.), „Laiptai Tivolyje“ ([[1927]] m.), „Palangos kurpius“ (1930 m.), „Alkoholikas“ ([[1935]] m.), „Autoportretas“ ([[1939]] m.), kalbininko [[Jonas Jablonskis|Jono Jablonskio]], pedagogo Jurgio Talmanto (1939 m.), Olgos Dubeneckienės portretai. „Metropolio“ restorano užsakymu reprezentacijų salei 1921 m. nutapė drobę su trijų Didžiųjų kunigaikščių: [[Gediminas|Gedimino]], [[Kęstutis|Kęstučio]] ir [[Vytautas|Vytauto]] portretais. [[Juozas Tumas-Vaižgantas|Juozo Tumo-Vaižganto]] pakviestas, [[Vytauto bažnyčia]]i sukūrė dvi didžiules drobes: „Vytauto Didžiojo padėka Šv. Mergelei Marijai po [[Vorsklos mūšis|Vorkslos mūšio]]“ (1921 m.) ir „Pieta“ (1927 m.). [[Kauno Arkikatedra Bazilika|Arkikatedros bazilikos]] koplyčią papuošė jo drobė „Šv. Zita“.

Kartu su sūnum P. Kalpokas išdekoravo Kauno centrinio pašto salės operacijų langelius lietuviškų [[pašto ženklas|pašto ženklų]] atvaizdais. Su J. Januliu, V. Didžioku, O. Dubeneckiene sukūrė 20 figūrinių kompozicijų plafoną Kauno banko rūmuose, 1935 m. nutapė pano „Stumbrų medžioklė“ [[Kretinga|Kretingos]] banko rūmams. Piešė karikatūras, iliustravo knygas, kūrė plakatus, dekoracijas kai kuriems [[Kauno muzikinis teatras|Valstybės teatro]] spektakliams. [[1938]] m. Pramonės, prekybos ir amatų rūmams sukūrė monumentalias freskas: „Sielininkai“, „Kanklininkas“, „Darbas“.