Petras Juodelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 1:
'''Petras Juodelis''' ([[1909]] m. [[liepos 1]] d. [[Aukštadvaris]] – [[1975]] m. [[rugpjūčio 24]] d. [[Vilnius]], palaidotas [[Naujosios Vilnios kapinės]]e) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[dailė]]s istorikas, muziejininkas, literatūros kritikas.
 
== Biografija ==
Mokslus pradėjo [[Aukštadvario vidurinė mokykla|Aukštadvario vidurinėje mokykloje]], [[Vilniaus lietuvių gimnazija|Vilniaus lietuvių gimnazijoje]], vėliau [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros“ gimnazijoje]], kurią baigė [[1927]] m. [[1927]]–[[1931]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]] (iki [[1930]] m. Lietuvos universitetas) studijavo slavistiką, [[1942]] m. baigė [[VU|Vilniaus universitetą]].
 
[[1929]]–[[1931]] m. leido ir redagavo literatūrinį žurnalą „Pjūvis“, jame skelbė neoromantizmo idėjas, kritikavo [[keturvėjininkai|keturvėjininkus]]. Žurnale bendradarbiavo [[Jonas Aistis]], [[Juozas Banaitis]], [[Henrikas Ernestas Blazas]], [[Viktoras Katilius]], [[Antanas Miškinis]] ir kiti. Vėliau pirmosios žmonos Onos Kmitaitės veikiamas bendradarbiavo [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] remiamuose literatūriniuose žurnaluose „Literatūra“, almanache „Prošvaistė“. [[1931]]–[[1940]] mokytojavo [[Virbalio vidurinė mokykla|Virbalio]], [[Panevėžys|Panevėžio]], Vilniaus mokyklose. [[1940]]–[[1941]] m. Švietimo liaudies komisariato Meno reikalų valdybos viršininkas. Nuo 1941 m. su pertrauka dirbo [[Lietuvos dailės muziejus|Vilniaus dailės muziejuje]], [[1944]]–[[1946]] m. direktoriaus pavaduotojas, [[1961]]–[[1969]] m. Tapybos ir skulptūros skyriaus vedėjas. Vokiečių suimtas ir kelis mėnesius išlaikytas [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]], kankintas, kaip nepagydomas psichinis ligonis išleistas laisvėn. Pasveikęs grįžo dirbti į muziejų ir skaitė meno istorijos paskaitas ten prisiglaudusioje nelegalioje meno mokykloje. 1944-1946 m. dėstė [[VU|Vilniaus universitete]], dalyvavo pasipriešinime sovietiniam okupaciniam režimui. Po triukšmingo rašytojų suvažiavimo, kuriame jis drąsiai stojo ginti literatus [[Petras Vaičiūnas|Petrą Vaičiūną]], [[Vincas Mykolaitis-Putinas|Putiną]] ir kitus, suimtas, kalintas [[Vorkuta|Vorkutoje]]. Antroji žmona Danutė Gumovskytė su dvejų metų dukrele [[Vanda Tumelienė|Vandute]] ir senais savo tėvais buvo išvežti į [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko krašte]], pas juos nuvyko ir P. Juodelis. [[1959]] m. šeima grįžo į Lietuvą. <ref>[http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=1757&Itemid=179 Petro Juodelio gruoblėtas gyvenimo kelias pasibaigė. Aidai, 1975 m.]</ref>
 
Parengė dailės albumų, Vilniaus dailės muziejaus katalogų. Parašė straipsnių apie lietuvių ir užsienio literatūrą, knygų recenzijų. Išvertė lenkų rašytojų romanų. <ref> {{VLE|IX}}</ref>