Pretorijonai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 1:
{{Attention}}
[[Vaizdas:Praetorian GuardSoldiers basrelief med.jpg|thumb|right|100px|frame|Augusto Pretorijų sargyba – I a.]]
'''Pretorijų gvardija''' (lot. ''praetoriani'') buvo [[Senovės Roma|Romos]] imperatorių asmens sargybinių būriai. Prieš imperatoriams pradėjus naudotis pretorijais, taip buvo vadinami Romos karo vadų [[asmens sargybinis|asmens sargybiniai]]. Manoma, vieni pirmųjų pretorijų sargybą turėjo Scipionų šeimos nariai [[275 m. pr. m. e.]] [[Konstantinas I]] ją panaikino IV a.
== Istorija ==
Žodis ''pretorijus'' kilo iš Romos armijai mūšio lauke vadovaujančio generolo ([[pretorius|pretoriaus]]) palapinės ''pretoriumo'' (''praetorium'') pavadinimo. Daug Romos karvedžių turėjo įprotį pasirinkti asmeninį kareivių būrį, kuris saugotų jo palapinę ir būtų jo asmens apsauginiais.
<br />Tokį būrį sudarydavo pėstininkai ir raiteliai. Tuo metu ši [[kohorta]] buvo vadinama ''cohors praetoria'', ir įvairūs įžymūs asmenys, įskaitant [[Julijus Cezaris|Julijų Cezarį]], [[Markas Antonijus|Marką Antonijų]] ir [[Augustas|Augustą]] (Oktavianą), ją turėjo.
<br />Cezaris mūšio lauke pastebėjo, kad kautynėse pravartu turėti dalinį, galingesnį už kitus legionus. Kai Augustas tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] imperatoriumi [[27 m. pr. m. e.]], jis nusprendė, kad toks būrys pravartus ne tik mūšio lauke, bet ir politikoje. Taigi iš ivairių legionų jis surinko Pretorijų sargybą. Pretorijų sargyba buvo vienintelis ginkluotas kareivių būrys, leidžiamas būti į pietus nuo [[Rubikonas|Rubikono]], šiaurinės Italijos sienos.
== Ankstyvoji sargyba ==
Iš pradžių surinktas būrys labai skyrėsi nuo vėlyvesnės sargybos, kuri žudė imperatorius. Augustas, suprasdamas, kad jam reikia apsaugos pačioje Romoje, buvo atsargus palaikydamas savo režimo respublikinį kevalą. Taigi jis suformavo tik devynias kohortas, kuriose pradžioje buvo po 500 kareivių (vėliau - iki 1000). Tik trys iš jų budėdavo bet kokiu laiku. Taip pat buvo organizuoti maži atskiri raitelių būriai (''turma'') iš 30 raitelių kiekvienas. Kai jie nepastebimai patruliuodavo rūmuose ir kituose svarbiuose pastatuose, kiti buvo paskirti į Romą supusius miestus. Atskira kohorta negalėjo kelti jokios grėsmės. Sistema smarkiai nepasikeitė atvykus dviem pretorijų prefektams [[2 m. pr. m. e.]] – Kvintui Ostorijui Skapulai ir Salvijui Aperiui – nors pagerėjo organizavimas ir vadovavimas.
Augustui mirus [[14 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. pretorijų nuolankumas baigėsi. Nuo to laiko Pretorijų sargyba naudojosi savo karine jėga Romos politiniuose žaidimuose primesti savo darbotvarkę. Augustas buvo vienintelis imperatorius, gavęs iš Pretorijų sargybos absoliučią ištikimybę. Po jo mirties Pretorijų sargyba tarnavo savo interesams. Per jų ambicingo prefekto Lucijaus Elijaus Sejano machinacijas sargyba iš Italijos [[kareivinės|kareivinių]] persikėlė į pačią Romą. [[23 m.]] Sejanas įtikino [[Tiberijus I|Tiberijų]] pastatyti [[Castra Praetoria]] (pretorijų kareivines) tuoj už Romos sienų. Viena iš tų kohortų per dieną budėdavo imperatoriaus rūmuose. Taigi visa Pretorijų sargyba buvo imperatoriaus žinioje, bet valdovai nebuvo tokioj pat pretorijų malonėje. Tai paaiškėjo [[31]] m., kai Tiberijus buvo priverstas pasitikėti savo ''cohors praetoria'' prieš Sejano šalininkus. Nors Pretorijų sargyba išliko ištikima Tiberijui, jų potenciali politinė galia tapo aiški.
| |||