Povilas Matulionis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 5:
==Šeima==
 
Gimė [[1860]] m. [[rugsėjo 5]] d. [[Kupiškis|Kupiškio]] mieste, Stasio ir Magdalenos Matulionių šeimoje. Povilas buvo jauniausias dešimties vaikų šeimoje. Iš vyresniųjų brolių P. Matulionis anksti išmoko skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet mokyklos lankyti tėvai jo nemanė leisti.
 
== Išsilavinimas ==
Eilutė 60:
Nepriklausomoje Lietuvoje P. Matulionis, valdžios kviestas, pradėjo sunkų Lietuvos miškų administracijos tvarkymą. [[1918]]–[[1921]] m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Miškų departamento direktoriumi, [[1919]]–[[1924]] m. P. Matulionis buvo Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos viceministras.
 
Dirbdamas P. Matulionis įkūrė pirmąją Lietuvoje žuvų perkylą, su [[Tadas Ivanauskas|T. Ivanausku]] steigė gamtos tyrimo stotį, vaikai mokėsi iš jo parengto Lietuvos žemėlapio taip pat jis pirmasis parengė Lietuvos miškų klasifikaciją, todėl laikomas miško tipologijos pradininku. [[1921]] m. drauge su [[Juozas Tumas-Vaižgantas|Juozu Tumu-Vaižgantu]] ir kitais šviesuoliais įkūrė [[Lietuvai pagražinti draugija|Lietuvai pagražinti draugiją]].
 
P. Matulionis, pasitraukęs iš viceministro posto, iš Respublikos Prezidento [[Aleksandras Stulginskis|A. Stulginskio]] [[1924]] m. [[sausio 7]] d. gavo padėkos reskriptą už aktyvų darbą tvarkant Lietuvos miškus. „''Miškas, kurį mes aukso svarais saikome, yra niekas daugiau kaip gamtos užmegztas mazgas iš siūlų, kurių vienas galas paslėptas žemės rutulio susiradimo spėjimuose, o kitas – dar slaptingesniame mūsų pačių likime“'' už šiuos P. Matulionio žodžius P. Dovydaitis jį yra vadinęs romantiku.
Eilutė 79:
[[Vaizdas:Matulionis4291.jpg|thumb|280px|Povilo Matulionio kapą supa 72 ąžuolų giratė]]
 
P. Matulionis už daugybę miškininkystės ir Lietuvių tautos švietimo ir pilietiškumo kūrimo darbų gavo daugybę apdovanojimų: [[1925]] m. suomių Miškų Mokslo Draugija išrinko jį savo garbės nariu; [[1927]] m. [[lapkričio 15]] d. [[Latvija|Latvijos Respublikos]] prezidentas apdovanojo jį „Trijų Žvaigždučių Ordinu“; [[1928]] m. [[vasario 16]] d. Lietuvos Respublikos Prezidentas apdovanojo Didž. Lietuvos kunigaikščio Gedimino II-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu. Taip pat LŽŪA studentija, reikšdama savo meilę ir prisirišimą, Povilą Matulionį išrinko garbės nariu: „Jaunosios Lietuvos“ korporacija ([[1924]] m.); studentų miškininkų draugija „Šilas“ ; 2 šaulių būrys ([[1929]] m.) ir kitos. Iš rusų valdžios P. Matulionis buvo gavęs šiuos ordinus: „Šv. Onos II-ojo ir III-ojo laipsnio ordinus“; „Šv. Stanislovo II-ojo ir III-ojo laipsnio ordinus“; taip pat daugybę pagyrimų bei padėkos laiškų už sąžiningai ir sumaniai vestą miškininkystės darbą.
 
==Atminimo įamžinimas==