Papua Naujosios Gvinėjos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''[[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naujosios Gvinėjos]] geografija''' aprašoma kaip rytinė dalis [[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]] salos dalis, taip pat [[Naujoji Airija]], [[Naujoji Britanija]], [[Bugenvilio sala|Bugenvilio]] ir dar keletas mažesnių arčiau esančių salų. Jos kartu sudaro [[Okeanija|Okeanijos]] [[Papua Naujoji Gvinėja|Popua Naujają Gvinėją]], kuri yra [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] vakariniam pakrašty. Šalies teritorija labai kalnuota ir padengta atogrąžų miškais. Išilgai [[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]] eina kalnų virtinė, kurios aukščiausios viršūnės padengtos sniegu. Aukščiausias Naujosios Papua Gvinėjos taškas [[Vilhelmo kalnas]] esantis 4509 m aukščio. Čia yra keletas didesnių upių, tokių kaip [[Sepikas]] (ilgis 1126 km), kuris teka per žemumų pelkes ir išsikrauna šiaurinėje salos dalyje ir upė [[Flajus]] (ilgis 1050 km), pratekanti per vieną didžiausių pelkynų pasaulyje ir išsikraunanti pietinėje salos pakrantėje. Papua Naujoji Gvinėja turi tik vieną sausumos sieną, kuri dalina salą į dvi dalis. Sausumos sienos ilgis 820 km, o vakarinė salo dalis yra oficialiai vadinama [[Popua provincija]] ir yra valdoma [[Indonezija|Indonezijos]]. Pietuose Papua Naujoji Gvinėja turi jūros ribą su [[Australija]], o piertryčiuose - su [[Saliamono Salos|Saliamono salomis]].

Būdingas [[Atogrąžos|atogrąžų]] klimatas. Vyrauja šiaurės vakarų (nuo [[gruodis|gruodžio]] iki [[kovas|kovo]] mėnesių) ir pietryčių (nuo [[gegužė]]s iki [[spalis|spalio]] mėnesių) [[musonas|musininiai]] vėjai. Sezoninė temperatūra daug nesikeičia.