Palemonas (legendinis asmuo): Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 11 metų
S
wiki sintakse 3
S („Taip pat žiūrėkite“->„Taip pat skaitykite“)
S (wiki sintakse 3)
'''Palemonas''' – [[Lietuvos metraščiai|Lietuvos metraščių]] legendinėje dalyje ir kt. istorijos šaltiniuose minimas legendinis [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] ir kt. ankstyvosios [[LDK]] valdovų pirmtakas bei protėvis, iki XIX a. I pusės daugelio lietuvių ir lenkų kildintas iš [[senovės Roma|senovės Romos]] didikų. Pasak istoriko [[Juozas Tumelis|J. Tumelio]], ''Palemono'' vardą Lietuvos metraščių platesniojo sąvado sudarytojai galėjo perimti iš romėnų istorikų raštų, kuriuose minimas kažkoks [[I a. pr. m. e.]] gyvenęs Palemonas (istorinis asmuo), iš [[Markas Antonijus|Marko Antonijaus]] gavęs valdyti [[Pontas|Ponto]] sritį Mažojoje Azijoje. Tuo tarpu pretekstą sukurti Palemono legendą minėto sąvado sudarytojams galėjo suteikti vienas iš [[lietuvių romėniškosios kilmės teorija|lietuvių romėniškosios kilmės teorijos]] kūrėjų [[Janas Dlugošas]], kuris savo „Lenkijos istorijose“ pateikė legendą apie dab. Vilniaus miesto vietoje kadaise neva apsistojusį nuo [[Cezaris|Cezario]] rūstybės iš Italijos pabėgusių [[Pompėjus|Pompėjaus]] šalininkų būrį, bei Dlugošo amžininkas [[Pilypas Kalimachas]], kuris apie 1480 m. veikale ''Kardinolo Zbignevo Olesnickio gyvenimas'' iškėlė lietuvių gališkosios kilmės hipotezę, – pasak šios hipotezės, [[lietuviai]] yra kilę iš senovės [[galai|galų]], kuriuos į būsimos Lietuvos teritoriją kažkurios keltų invazijos į Šiaurės Italiją laikotarpiu esą atvedė link „Šiaurės Okeano“ pajudėjusių galų kilčių vadas '''''Lemonijus'''''.
 
Lietuvos metraščiuose, XVI a. rašiusių lenkų istorikų veikaluose ir kai kuriuose kt. XVI-XVIII a. šaltiniuose įvairiais variantais pateikta Palemono legenda, kuri yra lietuvių romėniškosios kilmės teorijos sudėtinė dalis, susiformavo XV a. paskutiniaisiais dešimtmečiais ir XVI a. I pusėje bei viduryje; XVI a. viduryje lenkų istorikas [[Martynas Kromeris]] Lietuvos metraščių Palemoną pirmasis ėmė tapatinti su [[Pompėjus|Pompėjaus]] bendražygiu Publijumi Libonu (istorinis asmuo; jį savo raštuose mini Liucijus Floras ir kt. romėnų istorikai).
 
Pasak dalies minėtų šaltinių, I a. pr. m. e. Romos Respublikoje vykstant pilietiniam karui, Pompėjaus laivyno vadas Publijus Libonas, kurį vėlesniais laikais Lietuvoje žmonės esą ėmė vadinti „Palemonu“, paliko tėvynę ir išvyko į šiaurę kartu su žmona, vaikais bei 500 Romos patricijų. Apiplaukę Europą, jie išlipo į krantą ties [[Nemuno delta|Nemuno žiotimis]]; toliau tie pabėgėliai esą plaukę Nemunu iki [[Dubysa|Dubysos]], o ties pastarosios žiotimis, ant [[Palemono kalnas|gražios ąžuolais apaugusios kalvos]] įkūrę pilį ar šventyklą.
== Taip pat skaitykite ==
 
* [[Palemono dinastija]]
 
[[Kategorija:Lietuvos istorija]]
427 096

pakeitimai