Nirvana: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 2:
'''Nirvana''' [[Budizmas|budizme]] yra galutinis [[atbudimas (budizmas)|atbudimas]], arba nušvitimas.
[[Buda|Budos]] laikais nirvana kaip „užgęsimas“, „atvėsimas“ reiškė troškimų, neapykantos ir neišmanymo tamsos pabaigą. Nirvana buvo priešinama su trimis liepsnomis – aistra, neapykanta ir klydimu. O būtis buvo priešinama su nebūtimi. Taigi nirvana nėra būties priešybė, ji nėra susinaikinimo ir pasyvios ramybės sinonimas. Iš tiesų nirvana tikrai yra ramybė, bet tik ramybė nuo aistrų. Visais kitais požiūriais, nirvana – tai proto - dvasios (čitta) veikla visu pajėgumu. Tokį nirvanos supratimą rodo pats Budos gyvenimas. Juk jis po aukščiausio ir visiško atbudimo (vadinasi, pasiekęs nirvaną) keturiasdešimt metų nuosekliai skleidė savo mokymą.
Sūtrose rašoma „bhavanirodha nibbanam“: tapimo sutramdymas yra nirvana. Sūtrose nirvana niekuomet nebuvo laikoma kažkokia vieta. Čia ji visuomet yra kaip samsaros priešybė. Nirvana yra pažinimas, o samsara – neišmanymas. Išsilaisvinęs protas - dvasia (čitta), kuris nieko nebesilaiko įsikibęs, yra Nirvana. Siauresne prasme nirvana yra pažinimo persunktas protas - dvasia (čitta), kuris daugiau nebesitapatina su empiriniais reiškiniais. Budizmo mokymo požiūriu, nirvana vadinamas protas, kuris daugiau „nei atsiranda, nei išnyksta“, o vietoj to yra įgijęs tam tikrą pastovumą, kuris vadinamas išsilaisvinimu.
Nirvana jokiomis aplinkybėmis negali būti suprantama kaip vieta (topologine prasme) ar kaip būsena (psichologine prasme). Ji yra absoliuti tiesa, kurią reikia pažinti, ir kurią žmogus gali pažinti dar „šiame“ gyvenime. Žmogus šiuo požiūriu yra unikalus, kadangi tik jis turi tokias patirties išgyvenimo galimybes, kurios leidžia pažinti šią tiesą. Nei gyvūnai, nei dievai ar dvasios šios tiesos pažinti negali. Taigi nirvana – tai aukščiausias pažinimas, peržengęs sąlygotojo pasaulio ribas, todėl nebeapibūdinamas sąlyginiais terminais.
| |||