Natūralizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 5:
== Natūralizmo rūšys ==
Ontologiniu arba [[metafizika|metafiziniu]] natūralizmu laikoma pozicija, kad "Gamta yra viskas, kas egzistuoja ir visos pagrindinės tiesos yra gamtos tiesos. " Kitaip tariant, ontologiniai natūralistai mano, kad nieko antgamtiško neegzistuoja.
Daug šiuolaikinių [[mokslo filosofija|mokslo filosofų]] naudoja terminą metodologinis natūralizmas arba moksliniais natūralizmas kalbėdami apie metodologinę prielaidą, kad reiškinių aiškinimas yra praktiškas tik tada, kai iškeliamos hipotezes apie natūralias priežastis (pvz., keisti reiškiniai aiškinami specifiniais mechanizmais, o ne neapibrėžtais stebuklais ar antgamtiniais reiškiniais). Kitais žodžiais, metodologinis natūralizmas yra nuomonė, kad mokslinis metodas(kelti hipotezes, testuoti ir kartoti) yra vienintelis efektyvus būdas tirti [[realybė|realybę]]. Bet metodologinis natūralizmas, priešingai nei ontologinis, neteigia, kad antgamtiškos galios neegzistuoja. Neteigia ir kad egzistuoja.
Eilutė 15:
Kai kurie viduramžių filosofai, nors kartais palikdami [[Dievas|dieviškojo]] įsikišimo galimybę, kritikavo mąstytojus, kurie nuolat mieliau viską aiškino stebuklais, nei ieškojo natūralių paaiškinimų. Natūralistinių studijų entuziazmas atsigavo [[XVI amžius|XVI]] ir [[XVII amžius|XVII]] amžiuose. [[Galileo Galilei]] buvo vienas svarbiausių šios filosofijos veikėjų ir teigė, kad "gamta niekada nepažeidžia jai priskirtų dėsnių". [[Izaokas Niutonas]], paklaustas, kodėl nemini Dievo savo [[Fizika|fizikos]] tyrinėjimuose, atsakė "Aš neiškeliu hipotezės".
Nuo 1996 m. [[Robert T. Pennock|Robertas T. Penockas]] daugelyje savo straipsnių ir knygų rašė naudodamas terminą metodologinis natūralizmas, norėdamas išaiškinti, kad [[mokslinis metodas]] apriboja save natūraliuose paaiškinimuose nedarydamas jokios prielaidos apie antgamtinių galių egzistavimą arba neegzistavimą. Pasak Penocko, mokslas nėra pagrįstas [[dogma]]tiniu metafiziniu natūralizmu, kaip teigė kai kurie [[Kreacionizmas|kreacionistai]].
== Natūralizmas kaip Epistemologija ==
Eilutė 21:
[[Willard Van Orman Quine|Wilardas Van Ormanas Kvinas]] apibūdino natūralizmą kaip poziciją, kad nėra jokio geresnio metodo vertinti mokslines tiesas negu mokslinis metodas, todėl nėra ir reikalo egzistuoti tokiems abstraktiems mokslams kaip metafizika ar [[epistemologija]]. Pasak Kvino, natūralizmas nėra dogmatiškas įsitikinimas, kad modernus mokslo požiūris yra visiškai teisingas. Tai yra tiesiog nuomonė, kad mokslas yra geriausias būdas tyrinėti visatos procesus.
[[Alvin Plantinga|Alvinas Plantinga]] teigė, kad "jei antgamtiškumas yra išmetamas iš mokslo, o iš tikrųjų gamtoje, kaip daugelis pasaulio žmonių mano, yra antgamtinės galių sukeltų reiškinių, tai mokslas niekada nepasieks tiesos. " Kreacionistai taip pat mano ir panašiai argumentuoja, kad antgamtiškos galios be reikalo yra išimtos iš mokslinių teorijų ir natūralistinė koncepcija nėra būtina, kad būtų daromas mokslas.
Penockas mano, kad antgamtinės jėgos ir būtybės yra už natūralaus pasaulio ribų ir todėl nėra suvaržytos gamtos dėsnių. Jos negali padaryti tik [[logika|logiškai]] neįmanomų dalykų. "Jei mes galėtume panaudoti žinias apie natūralų pasaulį tam, kad suprastume antgamtines jėgas, jos, pagal apibrėžimą, nebebūtų
[[Kategorija:Filosofijos kryptys]]
| |||