Maui: Skirtumas tarp puslapio versijų

Maui, kaip ir kitos Havajų salyno salos, susiformavo virš [[Karštasis taškas|karštojo taško]] – vietos, kurioje konvekciniai Žemės [[Planetos mantija|mantijos]] srautai pradegina [[Litosferos plokštė|litosferos plokštę]] ir suformuoja ugnikalnius. Kadangi [[Ramiojo vandenyno plokštė]] po truputį (apie 9-10 cm per metus) slenka į šiaurę - šiaurės vakarus, anksčiau buvę aktyvūs ugnikalniai nutolo nuo karštojo taško ir po truputį nurimo. Dideli lavos kiekiai užliejo tarpus tarp kai kurių ugnikalnių, jie susijungė į atskiras salas. Šis reiškinys būdingas visoms Havajų saloms ([[Havajai (sala)|Didžiąją salą]] suformavo penki ugnikalniai, [[Oahu]] – du ir t.t.). Dabartinę Maui salą sudaro vulkaninis „dubletas“ - [[Ugnikalnis#Vulkaninis skydas|vulkaniniai skydai]] rytuose iškilęs Haleakala ir Pu'u Kukui salos vakaruose. Tačiau geologinėje praeityje buvo susijungę keturi vulkanai, sudarydami Maui Nui salą, kuri nugrimzdo prieš 200 000 metų (likusios salos – [[Lanai]], [[Molokai]] ir [[Kahoolavė]]).