22:28, 11 liepos 2009 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 ← Prieš tai darytas keitimas		01:13, 16 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 3 Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Nelytinio dauginimosi formos == * ''Monocitogeninis'' - naujas individas atsiranda iš vienos [[ląstelė]]s. Dvidala (dalinimasis pusiau) - Du vienodi nauji individai atsiranda senajam mitoziškai (prokariotai dalijasi kitu būdu) dalinantis pusiau. Pumpurinė mitozė - Būdinga [[mielės\|mielėms]]. Branduolys dalijasi mitoziškai. Vienas naujas branduolys lieka senojoje ląstelėje, o antras patenka į šone susidariusį iškyšulį, kuris atsiskiria ir virsta atskira dukterine ląstele. Daugdala (''schizogonija'') - ląstelėje įvyksta keletas mitozių be [[citokinezė]]s. Susidaro daugiabranduolė ląstelė. Tuomet dalinasi tik [[citoplazma]], ir susidaro išsyk daug ląstelių. Dauginimasis sporomis - [[Daugialąstis organizmas\|daugialąsčio organizmo]] atskira ląstelė tampa [[spora]] arba dalijasi mitoziškai, o jos palikuonės virsta sporomis. Dirbtinis dauginimas - žmogaus naudojamas dauginti augalams. Naujas individas užauginamas iš atskiros ląstelės specialioje [[mitybos terpė]]je. [[Partenogenezė]] - tai [[lytinis dauginimasis\|lytinio dauginimosi]] suprastėjimas iki nelytinio. Kai kuriais partenogenezės atvejais kiaušinėlis ar kiaušialąstė susidaro be mejozės, vien mitoziškai. * ''Policitogeninis'' - naujas individas atsiranda iš keleto ar daugiau senojo individo ląstelių. Atvejis, kai naujas individas susidaro iš vegetacinių organizmo dalių, vadinamas [[Vegetatyvinis dauginimasis\|vegetaciniu dauginimusi]]. Dauginimasis kero ar kolonijos dalimis. Būdingas [[augalai\|augalams]] ir sėsliems kolonijiniams organizmams (kolonijiniams [[duobagyviai\|duobagyviams]], [[samangyviai\|samangyviams]]). Taip dauginasi išsikeroję organizmai, sudaryti iš daugelio savarankiškų, tačiau morfologiškai sujungtų individų (pvz., [[modulinis organizmas\|moduliniai organizmai]]). Sujungtieji savarankiški individai pasidaro visiškai savarankiški, kai atsiskiria vienas nuo kito natūraliai žuvus jungiančioms dalims ar jas dirbtinai perpjovus. Ta dalis dar neatsiskyrusi jau turi visas normaliam gyvenimui reikiamas dalis (augalų atveju - įsišaknija, po to atskiriama). Dauginimasis žiemojimo-dauginimosi organais. Naujas individas susidaro iš atsiskyrusio žiemojimo organo ([[šakniagumbis\|šakniagumbio]], [[stiebagumbis\|stiebagumbio]], [[svogūnas (organas)\|svogūno]]) ar jo dalies (daugiametės [[šaknis\|šaknies]], šakniastiebio), turinčio maisto atsargų. Organas ar jo dalis pirma atskiriama, po to įsišaknija. Tokie organai yra specializuoti maisto medžiagų kaupimui. Nežiemojimo organais. Augalai dauginimasis lapų, stiebų, šaknų dalimis ([[auginys\|auginiai]]), kurios nėra specializuotos maisto medžiagų kaupimui ir turi tik einamąsias jų atsargas. Gyvūnai regeneruoja iš kūno gabalų, o kūnas į gabalus padalinamas per prievartą ar savaime. Skiepijimas. Tai labai savotiška nelytinio dauginimo forma, kurios metų individų skaičius nepadidėja.

Nelytinis dauginimasis: Skirtumas tarp puslapio versijų