Nelaisvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: nv:Yiisnááh |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Nelaisvė''' - priešui pasidavusio ar jo valion patekusio [[kombatantas|kombatanto]] (kario, [[partizanas|partizano]]) būklė, kai apribojama jo [[laisvė]], kad jis negalėtų dalyvauti karo veiksmuose. Toks nelaisvėn patekęs asmuo vadinamas ''karo belaisviu''. Nelaisvėn gali patekti ginkluoto konflikto, karo metu ar jam pasibaigus.
Karo belaisvio statusą nustato tarptautinės teisės aktai. Į nelaisvę imti (šių dienų tarptautinės teisės požiūriu) gali tik valstybė (jos ginkluotosios pajėgos). Privatūs asmenys imti į nelaisvę negali.
Į nelaisvę paimti gali būti tik kombatantai, kurie dalyvauja ar gali dalyvauti karo veiksmuose. Todėl į nelaisvę negali būti imami:
* taikūs gyventojai, net jei jie yra priešo valstybės [[pilietis|piliečiai]]
* korespondentai, net jei jie veikia prie priešo kariuomenės
* karo medikai ir karo dvasininkai (karo kapelionai).
== Istorija ==
Senovėje pralaimėjusios pusė kariai, paimti nelaisvėn būdavo išžudomi (kad negalėtų kautis ateities karuose) ar paverčiami [[vergovė|vergais]] (kad teiktų naudą laimėtojams). Tais laikais dažnai neskirdavo karių ir civilių, todėl pralaimėjusios pusės civiliai dažnai irgi būdavo žudomni ir/ar verčiami vergais.
Viduramžiais papročiai buvo panašūs kaip ir antikos laikais. Ypač žiaurūs dažnai būdavo religiniai karai. Tokiuose karuose eretikais, pagonimis laikomų priešininkų kariai dažnai irgi būdavo žudomi. Taip būdavo, pvz., kai kuriuose [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygiuose]]. Kartais už nelaisvėn paimtus priešo vadus, [[riteris|riterius]] prašydavo išpirkos, o eilinius karius, už kuriuos nebuvo kas pasiūlys išpirką, žudydavo arba versdavo vergais (taip darydavo, pvz., berberų [[piratai]]).
{{karas-stub}}
| |||