Lietuvių katalikų blaivybės draugija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 4:
Pirmieji katalikų organizuoti sambūriai [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo bažnytinės brolijos, įsteigtos prie kai kurių bažnyčių dar [[Vytautas|Vytauto]] laikais. Tarp Lietuvoje veikusių brolijų pažymėtina vyskupo [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] Žemaičių vyskupijoje išplatinta Blaivybės brolija, pasiekusi ne tik gretimas [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]] ir [[Gardino gubernija]]s, bet ir tolimesnes [[Rusija|Rusijos]] vietas. Blaivybės brolijos nariai turėjo susilaikyti nuo [[svaigalai|svaigalų]] vartojimo, duodami priesaiką bažnyčioje.
[[1860]] m. [[Kauno gubernija|Kauno]], Vilniaus ir Gardino gubernijose daugiau kaip pusė katalikų priklausė blaivybės brolijai, o Kauno gubernijoje net 83% katalikų nevartojo svaigalų. Vyskupo M. Valančiaus platinamas ir palaikomas krašto blaivinimas kėlė žmonių religinį, dorovinį ir ekonominį gyvenimą. Rusų valdžia įžiūrėjusi vyskupo Valančiaus veikloje pavojų jos siekiamiems tikslams, [[1859]] m. uždraudė skelbti blaivybę, o [[1864]] m. [[Michailas Muravjovas]] uždarė visas brolijas.
Dar neišnykusi vyskupo M. Valančiaus skleistoji blaivybės idėja buvo atgaivinta [[1908]] m. Kaune įsteigus Lietuvių katalikų blaivybės draugiją. [[1919]] m. draugija buvo atgaivinta prie [[Katalikų veikimo centras|Katalikų veikimo centro]]. Prie Katalikų veikimo centro buvo įsteigta blaivybės žinyba. [[1931]] m. draugija turėjo 169 skyrius su apie 16 tūkst. narių. [[1933]] m. draugija sukvietė Kaune pirmąjį Lietuvos priešalkoholinį kongresą.
Vaikams [[1921]] m. buvo įsteigta ''Angelo Sargo sąjunga'', globojama Lietuvių katalikų blaivybės draugijos. Jos tikslas buvo 7-15 m. amžiaus vaikams įdiegti tvirtą tikėjimą, tėvynės meilę, dorus papročius, blaivybės jausmą. Sąjunga turėjo padalinius visose [[parapija|parapijose]], jai priklausė apie 60 tūkst. narių.
| |||