16:51, 11 liepos 2009 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 ← Prieš tai darytas keitimas		22:08, 15 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 3 Kitas pakeitimas →
Eilutė 55: [[Vaizdas:Ducato.jpg\|thumb\|left\|200px\|Viskončių valdos]] [[Vaizdas:Location of the Duchy of Milan-it.svg\|thumb\|left\|200px\|Milano hercogystė iki Parmos hercogystės atskyrimo]] Hercogystė buvo įsteigta 1395 m. Milano valdovui Džianui Galeacui Viscončiui (''Gian Galeazzo Visconti''). 1447 m. [[Viskončiai\|Viskončių]] giminė išnyko, ir Milanas pasiskelbė respublika, nors pagal sutartį Orleano hercogas buvo teisėtas įpėdinis. Orleanas nesugebėjo jėga pagrįsti savo pretenzijų, tačiau Milano respublika buvo trumpaamžė. Avantiūristas Frančeskas Sforca (''Francesco Sforza''), kuris buvo vedęs paskutiniojo Viskončio pavainikę dukrą, 1450 m. užgrobė Milaną ir pasiskelbė Milano hercogu. 1498 m. Orleano hercogas tapo [[Prancūzijos karalius\|Prancūzijos karaliumi]] [[Liudvikas XII\|Liudviku XII]], todėl įgijo galimybę paremti savo tėvo pretenzijas į Milano sostą. 1499 m. Liudviko XII kariuomenė įsiveržė ir greitai išvijo Lodoviką Sforcą (''Lodovico Sforza''). Prancūzijai valdė Milano hercogystę iki 1513 m., kai prancūzus išvarė šveicarai ir sostan pasodino Lodoviko sūnų Masimilijaną (''Massimiliano Sfroza''). 1515 m. į hercogystę įsiveržė naujojo Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kariuomenė ir, laimėję Marinjano mūšį (''Battle of Marignano'') ir paėmę nelaisvėn Masimilijaną Sforcą, vėl ėmė valdyti hercogystę. 1521 m. prancūzus išvijo austrai ir sostan pasodino jaunesnįjį Masimilijano brolį, kuris tapo Milano hercogu Frančesku II Sforca. 1525 m. Prancūzija buvo visiškai sutriuškinta prie Pavijos, todėl atrodė, kad Italijoje liko viešpatauti [[ŠRI\|Šventosios Romos Imperijos]] [[Imperatorius Karolis V\|imperatoriaus Karolio V]] pajėgos. Frančeskas II prisijungė prie Konjako Lygos (''League of Cognac''), kurią sudarė [[Venecijos respublika\|Venecijos]] ir [[Florencijos respublika\|Florencijos respublikos]], [[popiežius]] ir Prancūzija. Konjako Lygai kovojant su Austrijos jėgomis Milano hercogas buvo išstumtas iš Milano, tačiau išlaikė valdžią dalyje hercogystės. 1529 m., pasirašius Kambre sutartį (''Treaty of Cambrai''), jis atgavo valdžią visoje hercogystėje. 1535 m. Frančeskas II mirė nepalikęs įpėdinio, todėl vėl kilo įpėdinystės klausimas, nes į hercogystę pretendavo tiek Šventosios Romos imperijos imperatorius, tiek Prancūzijos karalius, dėl ko kilo dar keletas karų. <br />1545 m. buvo atskirta Milano hercogystės dalis piečiau [[Po (upė)\|Po upės]], iš kurios sukurta valda popiežiaus [[Paulius III\|Pauliaus III]] pavainikiui sūnui Pjerui Luidžiui Farnezei (''Pier Luigi Farnese'') - [[Parmos hercogystė]]. Šventosios Romos imperijos imperatorius išlaikė valdžią hercogystėje, kurią valdyti pavedė savo sūnui Filipui. Prancūzija pripažino Ispanijos valdžią hercogystėje 1559 m. ''Cateau-Cambrésis'' sutartimi (''Treaty of Cateau-Cambrésis''). Milano hercogystė liko Ispanijos rankose iki XVIII a. pradžios, kai hercogystę nukariavo Austrija. 1714 m. Badeno sutartimi Milano hercogystė atiteko Austrijai, kuriai ir priklausė iki Napoleono armijos įsiveržimo 1796 m. Hercogystės atitekimas Prancūzijos įtakos sferai buvo įtvirtintas 1797 m. ''Campo Formio'' sutartimi. Hercogystė tapo naujai įkurtos [[Cisalpinė respublika\|Cisalpinės respublikos]] centrine dalimi. Sutriuškinus Napoleoną Vienos kongreso 1815 m. birželio 9 d. nutarimu Milano hercogystė nebuvo atkurta, ji tapo Austrijos valdomos [[Lombardijos ir Venecijos karalystė]]s dalimi.

Milano hercogystė: Skirtumas tarp puslapio versijų