Meiseno marka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 5:
Kartais Meiseno marką vadino ''Tiuringijos marka'', tačiau tikrąja Tiuringijos marka buvo vadinama rytinė Meiseno markos dalis, žemės į rytus nuo [[Elbė]]s iki [[Zalė]]s (''Saale''), kuriose gyveno [[vakarų slavai|slavai]]. Ši Tiuringijos marka pradžioje buvo vadinama ''[[Sorbų marka]]''.
928 ar 929 m. [[Henrikas Paukštininkas]] kampanijos prieš slavus metu ant kalvos prie Elbės pastatė Meiseno pilį. Pilis pavadinta pagal greta tekantį upelį [[Meisa]]. Prie pilies netrukus susidarė miestas. Henrikas Paukštininkas nesistengė [[germanizacija|germanizuoti]] slavus ar sukurti [[burgvardas|burgvardų]] grandinę, todėl [[Meisenas]] liko stovėti vienas kaip ir [[Brandenburgas]]. Meiseno miestas augo, tapdamas vienu didžiausių [[Gero marka|Gero markos]] miestų.
<br />965 m. mirė markgrafas [[Geras (markgrafas)|Geras]], ir Gero marka buvo padalinta. Meisenas tapo naujos mažesnės markos centru. Ši marka buvo skirta kovai su [[sorbai]]s. Šaltiniuose Meiseno markgrafas pirmą kartą paminėtas 968 m. Tais metais Meiseno pilis tapo [[Meiseno diocezija|Meiseno diocezijos]] centru.
982 m. markos teritorija rytuose pasiekė [[Neisė|Neisę]], o pietuose - [[Rūdiniai kalnai|Rūdinius kalnus]] (vok. ''Erzgebirge'').
<br />983 m. rytinės Saksonijos slavų gentys, išgirdusios apie imperatoriaus Otto II pralaimėjimą Stilo mūšyje, sukilo. [[Havelbergas]] ir Brandenburgas buvo sunaikinti, o [[Ceico marka]] - nusiaubta. Meiseno, [[Lužicos marka|Lužicos]] ir [[Nordmarkas|Nordmarko]] markgrafai, [[Halberštatas|Halberštato]] (''Halberstadt'') ir [[Magdeburgas|Magdeburgo]] vyskupai sujungė savo kariuomenes ir Belkeshaime, netoli Štendalo, sumušė slavų kariuomenę. Po šio pergalės vokiečiai išlaikė tik valdas vakariniame Elbės krante.
== Vetinų valdymas ==
979 m. Meiseno markgrafu tapo Rikdagas (''Rikdag''), kuris 985 m. mirė. Po jo markgrafu tapo Ekardas I (''Eckard I''), ir Ekehardingerių giminė titulą išlaikė iki 1002 m., kai markgrafystę užkariavo Lenkijos karalius [[Boleslavas I]].
<br />1046 m. markgrafystė atiteko Veimar-Orlamiunderiams (''Weimar-Orlamünder''), 1067 m. - Brunonenams. 1089 m. markgrafystę ėmė valdyti Henrikas Eilenburgas iš [[Vetinai|Vetinų]] (''Wettin'') giminės, kuri valdė markgrafystę visą likusį laiką, kol markgrafystė egzistavo.
Valdant Viprechtui fon Groicšui (''Wiprecht von Groitzsch'') po 1120 m. prasidėjo Meiseno markgrafystės germanizacija. Po jo 1123-1156 m. valdė Konradas Didysis (''Konrad von Meißen, der Große''), 1156-1190 m. - Otas Turtingasis (''Otto, der Reiche''), 1191-1221 m. - Ditrichas Varguolis (''Dietrich, der Bedrängte'').
[[Imperatorius Henrikas VII]] stengėsi Meiseno markgrafus vėl padaryti savo vasalais, tačiau jam tai nepavyko, kai jis 1307 m. pralaimėjo Luckos mūšį. Tuo metu markgrafystė buvo faktiškai visiškai nepriklausoma. Ją valdė įvairūs Vetinų giminės atstovai. 1382 ir 1445 m. marka buvo padalinta keliems Vetinų atstovams, bet vėliau, jaunesniosioms šakoms išmirus, dalys vėl susijungdavo į vieną valdą.
1423 m. Frydrichas Karingasis (''Friedrich IV., der Streitbare'') tapo markgrafu ir taip pat ėmė valdyti Saksonijos-Vitenbergo hercogystę. Taip Meiseno markgrafystė tapo Saksonijos dalimi ir prarado nepriklausomybę.
| |||