Jonas Čėsna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kilęs iš pasiturinčių valstiečių šeimos, bet anksti mirė tėvas, todėl motina norėjo, kad taptų [[kunigas|kunigu]]. Brolis [[Stanislovas Čėsna]] tapo žinomu kunigu, [[Sasnava|Sasnavos]] klebonu ir publicistu, [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos dalyviu]]. Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], bet [[1884]] m. už bandymą nelegaliai keliauti [[Vokietija|Vokietijoje]] iš gimnazijos buvo pašalintas. Per Vokietiją norėjo išvykti į [[Amerika|Ameriką]], kuria susižavėjo, skaitydamas tuo metu labai populiarius romanus apie [[indėnai|indėnus]]. Gimnazijos baigiamiesiems egzaminams rengėsi privačiai, bet, jų nelaikęs, [[1886]] m. pusiau legaliai išvyko į JAV, kur iki [[1890]] m. dirbo lietuvių parapinės mokyklos mokytoju. [[1893]] m. grįžęs į Lietuvą tapo knygnešiu, gabeno [[spaudos draudimas|draudžiamą]] spaudą lietuviškais rašmenimis iš [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] į Marijampolę ir [[Kaunas|Kauną]]. [[1894]] m. su broliais Antanu ir Stanislovu, bei knygnešiais V. Bielskumi, V. Šlekiu, [[Juozas Kačergius|Juozu Kačergiumi]] ir [[Motiejus Baltūsis|Motiejum Baltūsiu]] įkūrė [[Sietynas (organizacija)|„Sietyno“]] draugiją. Jos steigiamasis susirinkimas 1894 m. [[birželio 21]] d. per [[Joninės|Jonines]] vyko Čėsnų namuose.

''Jono Meškučio'' slapyvardžiu rašė į [[varpininkai|varpininkų]] spaudą. [[1894]]–[[1896]] m. iš brolių gavęs palikimo dalį, gyveno [[Irkutskas|Irkutske]]. Iš ten rašė į laikraščius [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], „[[Vienybė lietuvninkų]]“, platino šiuos laikraščius tarp [[Sibiras|Sibiro]] lietuvių tremtinių. [[1896]] m. grįžęs į Marijampolę vadovavo F. Vitkausko krautuvei, bet bankrutavo ir pusmečiui vėl buvo priverstas išvykti į Irkutską.