Mažosios Lietuvos tautinė taryba: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Mažosios Lietuvos tautinė taryba''', ''Prūsų Lietuvos tautinė taryba'' – [[Mažosios Lietuvos]] politinė organizacija, veikusi [[1918]]–[[1924]] m.

Pasibaigus [[1PK|Pirmajam pasauliniam karui]] [[lietuvininkai]], remdamiesi [[tautų apsisprendimo teisė]]s principais, kuriuos paskelbė [[JAV prezidentas]] [[Vudro Vilsonas]], ėmė reikalauti atskirti Mažąją Lietuvą nuo [[Vokietija|Vokietijos]] ir ją prijungti prie Lietuvos Respublikos. 1918 m. [[lapkričio 16]] d. [[Tilžė]]je sušauktas lietuvių susirinkimas paragino tautiečius šio tikslo siekti taikiomis priemonėmis ir įsteigė Prūsų lietuvių tautinę tarybą, kuri netrukus pavadinta Mažosios Lietuvos tautinė taryba. Tarybos pirmininku išrinktas [[Vilius Gaigalaitis]], ją sudarė 53 nariai, tarp jų [[Viktoras Gailius]], [[Erdmonas Simonaitis]], [[Jonas Vanagaitis]]. Įsteigtos ir apskričių tarybos, pirmoji – Tilžėje.

1918 m. [[lapkričio 30]] d. taryba paskelbė [[Tilžės aktas|Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą]], kuriuo viešai pareikalavo Mažąją Lietuvą prisijungti (priglausti) prie Didžiosios Lietuvos. Aktą pasirašė 24 asmenys. [[1919]] m. [[balandžio 8]] d. [[Versalio taikos konferencija|Versalio taikos konferencijos]] pirmininkui [[Žoržas Klemanso|Ž. Klemanso]] Mažosios Lietuvos tautinė taryba įteikė reikalavimą Rytų [[Prūsij]]os lietuvių kraštą – Mažąją Lietuvą su [[Labguvos apskritis|Labguvos]], [[Vėluvos apskritis|Vėluvos]], [[Darkiemio apskritis|Darkiemio]], [[Geldapės apskritis|Geldapės]] ir kitomis apskritimis (iš viso 13) priskirti prie Lietuvos valstybės. Nepavykus to įgyvendinti tarybos nariai [[1920]] m. [[vasario 21]] d. – [[1922]] m. lapkričio mėn. kelis kartus tarėsi su [[Antantė]]s valstybių diplomatais, kreipėsi į [[Ambasadorių konferencija|Ambasadorių konferenciją]] dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos. 1920 m. vasario 21 d. Mažosios Lietuvos tautinė tarybos rezoliucijoje reikalaujama panaikinti senąją muitų sieną ir atkelti ją prie [[Nemunas|Nemuno]], kad tą sieną kontroliuotų Lietuvos Respublikos [[muitinė]]s ir saugotų jos kariuomenė, o geležinkelius, paštą, telegrafą ir telefono ryšius perduoti administruoti Lietuvos Respublikai, leisti Lietuvos Respublikai naudotis [[Klaipėda|Klaipėdos]] uostu ir Nemuno upe. Mažosios Lietuvos tautinė taryba delegavo 4 atstovus į [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]]; 1920 m. [[kovo 20]] d. [[Vilius Gaigalaitis]], [[Martynas Jankus]], [[Kristupas Lekšas]] ir [[Jurgis Strekys]] buvo kooptuoti jos nariais. [[1922]] m. [[gruodžio 18]] d. iš Mažosios Lietuvos tautinė tarybos narių sudarytas [[Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas]].

[[Versalio taika|Versalio taikos]] konferencijos nutarimu nuo Vokietijos atskyrus tik Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį iki Nemuno ([[Klaipėdos kraštas]]), Mažosios Lietuvos tautinė taryba iš Tilžės persikėlė į Klaipėdą. Tarybos atstovai kurį laiką buvo [[Prancūzija|Prancūzijos]] administracijos sukurtos [[Klaipėdos krašto direktorija|Klaipėdos krašto Direktorijos]] nariai. Paaiškėjus, kad Direktorija yra [[Klaipėdos laisvoji valstybė|Klaipėdos laisvosios valstybės]] (''Freistaato'') šalininkų įrankis, iš jos išėjo ir perėjo į opoziciją.