Marijona Kušleikaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 1:
'''Marijona Kušleikaitė''' (g. [[1938]] m. [[balandžio 21]] d. [[Tverjoniškės]]e, [[Šiluvos valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
 
== Biografija ==
[[1962]] m. baigė [[ŠPI|Šiaulių pedagoginį institutą]]. [[1990]] m. biologijos mokslų daktarė.
 
[[1962]]–[[1964]] m. dirbo [[Nedzingės pagrindinė mokykla|Nedzingės vidurinėje mokykloje]]. Nuo 1964 m. [[KMI|Kauno medicinos instituto]], dab. [[Kauno medicinos universitetas]] mokslo darbuotoja, [[1964]]–[[1970]] m. dirbo Centrinėje mokslinių tyrimų laboratorijoje. [[1970]]–[[1986]] m. Širdies ir kraujagyslių fiziologijos ir patologijos mokslo tyrimo instituto, [[1986]]–[[1992]] m. – Z. Januškevičiaus širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos mokslo tyrimo instituto, [[1993]]–[[1996]] m. Kardiologijos instituto mokslininkų grupės vadovė. [[1997]]–[[2006]] m. dirbo Kardiologijos instituto Kardiotropinių medžiagų sintezės ir tyrimo laboratorijoje. [[1969]]–[[2001]] m. Kauno medicinos instituto, [[1996]]–[[1997]] m. – [[LKKI|Lietuvos kūno kultūros instituto]], [[1997]]–[[1999]] m. – [[VPI|Vilniaus pedagoginio instituto]] dėstytoja, nuo [[2000]] m. docentė, nuo [[2007]] m. [[KU|Klaipėdos universiteto]] Sveikatos mokslų fakulteto Reabilitacijos ir slaugos katedros profesorė.
 
== Mokslinė veikla ==
Mokslinių tyrimų sritys – bioelementų įtaka išemine širdies liga sergančiam ligoniui, somotropino, hipodinamijos, [[Zn]] – kraujagyslių kontraktiliškumui, kraujagyslių pažeidimai taikant lazerinį spektroskopijos metodą. Paskelbė apie 150 mokslinių straipsnių. <ref> {{VLE|XI}}, 337 psl. </ref>
 
== Šaltiniai ==