Grigorijus Kanovičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 39:
 
==Kūrybinė biografija==
Autobiografinė apysaka „Aš žiūriu į žvaigždes“ [[1959]] m. Pirma apysaka [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungoje]] apie žydų gyvenimą, pažadinusi ciklą romanų apie pusantro šimto metų Lietuvos žydų istoriją: trilogija „Žvakės vėjyje“ [[1986]] m. Dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“ [[1983]] m. ir „Ir nėra vergams rojaus“ [[1990]] m. Dilogija „Ožiukas už pora skatikų“ 1996 m., romanai „Nenusigręžk nuo mirties“ 1992 m. ir „Žydų parkas“ 1998. Tematiškai autorius priskiria šiam ciklui apysakas „Sapnų pardavėjas“ ir „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Veidai sutemose“ ir naują romaną „Šėtono gundymai“. Naujausias rašytojo kūrinys - romanas „Šėtono apžavai“, išleistas 2008 m. Išvertė keliasdešimt knygų iš lietuvių ir jidiš kalbų. G. Kanovičiaus proza išversta į 12 kalbų.
 
Parašė scenarijus kino filmams [[Surask mane]] (1967, rež. [[Algirdas Araminas]], LKS); [[Ave, vita]] (1969, rež. [[Almantas Grikevičius]], LKS); [[Žaizdos žemės mūsų]] (1971, rež. [[Marijonas Giedrys]], LKS); [[Ties riba]] (1973, rež. [[Raimondas Vabalas]], LKS); Lizdas vėjyje (1979, rež. Olav Neuland, Tallinnfilm); Palinkėk man prasto oro (1980, rež. Varis Brasla, Rygos kino studija); Miško našlaitės (1980, rež. Kaljo Kiisk, Tallinnfilm).
Eilutė 48:
Romanas „Žydų parkas“ pripažintas geriausiu Izraelyje 1997 metų romanu rusų kalba.
 
[[1995]] m. G. Kanovičiui įteiktas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinas]].
 
==Šaltiniai==