Gerdenis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 7:
Iki [[1263]] m. rudens Gerdenis buvo Mindaugo vasalas, o po Mindaugo žūties – [[Treniota|Treniotos]] vasalas ir didžiausias Pskovo kunigaikščio Daumanto priešas visoje [[LDK]], realiai valdęs greičiausiai tik tuometinės [[aukštaitija|„Lietuvos žemės“]] šiaurinę dalį. Dauguma istorikų Mindaugo žudiku (tiesiogine žodžio prasme) laiko Daumantą Pskoviškį, tačiau svarstytina ir Šiaurės Rusios metraščių perteikta alternatyvi Mindaugo žūties istorijos versija, anot kurios Mindaugą nužudė jo giminaitis Gerdenis (tikėtina, kad ši versija yra kilusi iš kažkurio Gerdenio sūnaus Tverės krašte užrašytos ar kažkuriam rusų kunigaikščiui žodžiu suteiktos informacijos).
Prieš [[1264]] m. pabaigą Gerdenis tapo bent jau nominaliu Polocko ir Nalšios kunigaikščiu vietoje [[Konstantinas Berankis|Konstantino Berankio]], 1264 m. padovanojusio Livonijos ordinui jo valdytą [[Rezeknė]]s sritį; 1264 m. [[gruodžio 28]] d. Gerdenis sudarė su Livonijos ordinu bei Rygos miestu taikos sutartį, kuria ne tik patvirtino minėtą Konstantino Berankio dovanojimą, bet ir visų polockiečių bei vitebskiečių vardu Livonijos ordino naudai atsisakė savo teisių į Latgalą (Rezeknės sritis Gerdenio ir Livonijos ordino sutarties tekste figūruoja kaip atskiras nuo tuometinės Latgalos adm. vienetas).
Istoriografijoje nuo seno vyrauja gana skurdžiomis Volynės metraščio žiniomis grįsta 1264-1266 m. įvykių LDK ir Pskovo pasienyje interpretacija, anot kurios ~1265 m. pab. Nalšios žemę užėmė Mindaugo sūnaus [[Vaišelga|Vaišelgos]] iš „tikrosios Lietuvos“ atvesta lietuvių bei volynėnų kariuomenė, o Mindaugą tariamai nužudęs kunigaikštis Daumantas 1266 m. pr. į Pskovą atbėgo gelbėdamasis būtent nuo Mindaugo sūnaus Vaišelgos keršto; kita vertus, minėtų Šiaurės Rusios šaltinių informacija apie Mindaugo žūtį nuo Gerdenio rankos, kuri, galimas daiktas, yra kilusi iš Tverės krašte ilgai gyvenusių Gerdenio sūnų žodinės tradicijos, neeliminuoja prielaidos, kad Nalšios kunigaikštis Daumantas iš Nalšios ar tikrosios Lietuvos į Pskovą bėgo gelbėdamasis ne nuo Vaišelgos, o nuo Gerdenio persekiojimo.
| |||