Madjarai: Skirtumas tarp puslapio versijų

''Šiame straipsnyje apžvelgiama senovinė tauta, vengrų pirmtakė. Apie dabartinius vengrus, irgi vadinamus madjarais, žiūrėkite straipsnį [[vengrai]].

{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 220px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"

| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#FF6347; text-align:center; font-size: medium;" |Didžiosios Stepės tauta:<br />'''Madjarai'''

|- align="center"

{{Panonijos istorija}}

'''Madjarai''' - senovinė tauta, dabartinių [[vengrai|vengrų]] tiesioginiai protėviai.

== Protėvynė ==

== Migracijos ==

V a. vykstant [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiajam tautų kraustymuisi]] madjarai patraukė toliau į vakarus. Galutinis šios migracijos taškas buvo tarp [[Volga|Volgos]] ir Uralo kalnų. Šiame regione dar [[1236]] m. [[Dominikonai|dominikonų]] vienuolis Julianas rado Rytuose pasilikusių madjarų; jis pavadino šį regioną ''Magna Hungarica'' („Didžioji Vengrija“). Didžioji dalis madjarų 700-750 m. patraukė į pietus palei Volgą.

 

Po to, kai 850 m. madjarus nugalėjo [[pečenegai]], sudarę sąjungą su [[chazarai]]s, didelė dalis jų atsiskyrė nuo pagrindinės grupės ir apsigyveno į pietus nuo [[Kaukazas|Kaukazo]], [[Persijos imperija|Persijos]] pasienyje. Ši grupė imperatoriaus Konstantino vadinta „savardais“ dar visą šimtmetį palaikė kontaktus su pagrindine vengrų dalimi. Šie tuo metu turėjo didžiulę, iki 20 000 raitelių stiprumo kariuomenę.

== Įsitvirtinimas Panonijoje ==

Apie [[894]] m. pečenegai sudarę sąjungą su [[bulgarai]]s išvijo madjarus iš teritorijos tarp Dniepro ir Dunojaus. Madjarų gentinis junginys 895-896 m. per rytų Karpatų perėjas pasitraukė į [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumą]] bei, kai kurių istorikų manymu, jau tuomet persikėlė ir į [[Transilvanija|Transilvaniją]]. Madjarai agresyviai puldinėjo vakarų Europos valstybes ir garsėjo savo žiaurumu.