29-asis teritorinis šaulių korpusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
wiki sintakse 4
S (wiki sintakse 3)
S (wiki sintakse 4)
 
== Lietuvos kariuomenės pertvarkymas į Raudonosios armijos korpusą ==
Vykdant TSRS gynybos liaudies komisaro [[1940]] m. [[rugpjūčio 17]] d. direktyvinį nurodymą Nr. 0/2/105022 Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos Karinei tarybai, atskira [[LTSR]] kariuomenė, t. y. [[Lietuvos liaudies kariuomenė]] turėjo būti palikta vienerius metus, iki galutinio šios kariuomenės likvidavimo iš jos pašalinant visą „nelojalų elementą“. [[Rugpjūčio 17]] d. nurodyme buvo pateikti ir būsimo 29-ojo teritorinio šaulių korpuso struktūros metmenys.
 
1940 m. [[rugpjūčio 30]] d. LTSR Liaudies Komisarų Taryba nutarė „perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomenę į Raudonosios Armijos šaulių teritorinį korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karo Apygardos kariuomenės sudėtį“, t. y. iš esmės likviduoti buv. Lietuvos kariuomenę. Vykdant šį nutarimą, Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos žinion turėjo būti perduota visas buv. Lietuvos kariuomenės turtas ir visos buv. Lietuvos krašto apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos; [[Kauno karo mokykla]] turėjo būti pertvarkyta į Raudonosios armijos Vilniaus pėstininkų karo mokyklą, o karo komendantūros – į Pabaltijo ypatingajai karinei apygardai pavaldžius sovietinio pavyzdžio karinius komisariatus.
 
Oficialiai 29-asis teritorinis šaulių korpusas buvo įsteigtas Vyriausiosios likvidacinės komisijos (LTSR krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos liaudies kariuomenei likviduoti) pirmininko [[Vincas Vitkauskas|V. Vitkausko]] 1940 m. [[rugpjūčio 30]] d. įsakymu, kuris skelbė: „Remiantis Pabaltės Karo Apygardos Karinės Tarybos nutarimu, nuo š. m. rugpjūčio mėn. 30 d. Lietuvos Liaudies Kariuomenė performuojama į SSSR Raudonosios Armijos 29 šaulių teritorinį korpusą. Pagrindas: Pabaltės Karo Apygardos Karinės Tarybos 1940 m. rugpjūčio mėn. 30 d. raštas Nr. 00298/C“. Netrukus po šio įsakymo paskelbimo [[29-asis šaulių korpusas]] perėmė didžiąją dalį [[Lietuvos liaudies kariuomenė]]s ginkluotės bei turto (įskaitant 20 karo lėktuvų, 44 [[tankas|lengvuosius tankus]] ir 10 [[šarvuotasis transporteris|šarvuotųjų transporterių]]). Rugpjūčio–rugsėjoRugpjūčio – rugsėjo mėn. atleidus apie 500 Lietuvoje gimusių korpuso dalinių politinių vadovų (vad. „politrukų“), juos pakeitė kitose Raudonosios armijos dalyse parinkti politiniai vadovai; tuo pat metu apie 300 ne Lietuvoje gimusių asmenų buvo paskirti korpuso dalinių [[karinis komisaras|kariniais komisarais]], o korpuso štabai ir kai kurie daliniai papildyti karininkais nelietuviais. Dalis korpuso karininkų ir civilių tarnautojų buvo išleisti į atsargą ar atleisti iš tarnybos Raudonojoje armijoje, o nenumatytos performuoti buv. Lietuvos kariuomenės valdybos, tarnybos, įstaigos ir įmonės – ilgainiui panaikintos.
 
29-ojo šaulių korpuso formavimas užtruko iki 1940 m. pabaigos. Korpuso divizijos buvo formuojamos iš pradžių Utenos, Biržų ir Zarasų apskrityse, vėliau daugiausia [[Vilnius|Vilniuje]] ir jo apylinkėse. Lietuvos okupacinei administracijai baiminantis lietuviškojo šaulių korpuso karininkų masinio „išėjimo pas vokiečius“, 1940 m. rugsėjį beveik visas korpusas buvo sutelktas [[LTSR]] rytiniame pakraštyje, t. y. atokiau nuo LTSR sienos su [[Vokietija]]. Korpuso ir jo divizijų štabai nuo tada buvo dislokuoti Vilniuje, dauguma korpuso dalinių – Vilniuje ir jo apylinkėse, kai kurie – [[Rokiškis|Rokiškyje]], [[Obeliai|Obeliuose]], [[Kupiškis|Kupiškyje]], [[Švenčionėliai|Švenčionėliuose]] ir [[Ukmergė]]je.
Diegiama Raudonojoje armijoje galiojanti tvarka, blogos buities sąlygos, politinių vadovų veikla ir auklėjimo metodai kėlė lietuvių karių nepasitenkinimą, kuris buvo nuslopintas [[1940]] m. rudenį prasidėjusiais areštais. Iki [[1941]] m. pavasario suimta ir nuteista daugiau, kaip 100 karių, kai kurie jų sušaudyti. 1941 m. balandžio mėn. buvo išformuotas 26-asis kavalerijos pulkas.
 
1941 m. gegužės mėn. korpuso dalys buvo išvestos į vasaros stovyklas: 179-asis šaulių divizija į [[Pabradė]]s - [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] poligoną, 184-asis šaulių divizija ir korpuso korpusinės dalys - į [[Varėna|Varėnos]] poligoną. 1941 m. [[birželio 8]]-12 d. korpuso ir daugumos dalių vadai ir kai kurie aukštieji karininkai išsiųsti į tobulinimosi kursus Maskvos karo akademijoje. Juos pakeitė Raudonosios armijos karininkai, korpusą papildė ir eiliniai Raudonosios armijos kariai.
 
1941 m. [[birželio 14]]-16 d. suimta apie 320 karių, iš jų 253 karininkai ir išvežta į [[Norilskas|Norilską]], nedidelė dalis į [[Rešiotai|Rešiotus]]. 1941 m. [[birželio 28]] d. suimta ir išvežta į Norilską dar 14 tobulinimosi kursuose buvusių artilerijos karininkų.
1941 m. [[birželio 22]] d. prasidėjus Vokietijos ir TSRS karui, kitą dieną buvo pradėta prievartinė korpuso evakuacija į Rusiją, tačiau ją sužlugdė lietuvių karių sukilimas. Iš Raudonosios armijos pasitraukė beveik visos 29-ojo šaulių korpuso dalys, buvusios Varėnos poligone. Tuo tarpu 179-oji šaulių divizija iš Lietuvos (iš Pažeimenės poligono) buvo evakuojama apsupta nelietuviškų Raudonosios armijos dalių, – todėl šios divizijos kariai iš jos traukėsi daugiausia pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, kartais pasipriešindami ginklu. Per korpuso karių sukilimą ir prievartinę korpuso evakuaciją žuvo apie 120 lietuvių karių.
 
1941 m. liepos pradžioje Rusijos (dab. Pskovo srities pietinės dalies) teritoriją pasiekė tik nedidelė korpuso dalis - apie 1500 karių. Netrukus buvo suimti ir išvežti į Norilsko lagerius dar apie 80 karių, įskaitant 20 karininkų. Liepos–rugpjūčioLiepos – rugpjūčio mėn. dalis korpuso dalinių dalyvavo kautynėse su vokiečiais, keli šimtai lietuvių karių tada pateko į nelaisvę.
 
== Išformavimas ==
427 096

pakeitimai