Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 11:
Klebonas [[Antanas Petravičius]], rėmęs [[1863]] m. sukilimą ir slaptai laidojęs žuvusius sukilėlius, ištremtas į [[Rusija|Rusiją]] ([[1871]] m. grįžo į Kuršą). Vikarui Domininkui Korzickiui [[1864]] m. atimtas dvasininko titulas, jis ištremtas į Tomsko guberniją. Apie [[1870]] m. Rusijos valdžia dalį parapijos katalikų (apie Vencavus, [[Antalieptė|Antalieptę]]) vertė tapti stačiatikiais. Jiems religinius patarnavimus slapta teikdavo [[Dusetos|Dusetų]] kunigai. Klebonas Juozapas Rauka [[1872]] m. bažnyčioje panaikino dalį lenkiškų giedojimų, pamokslus sakė lietuviškai. Klebono Rumševičiaus rūpesčiu [[1886]]–[[1888]] m. pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia.
[[1910]]–[[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius. Valdžia [[1911]] m. neleido steigti [[Dusetos]]e bibliotekos - skaityklos (slapta parapinė biblioteka įsteigta apie [[1890]] m.). Bažnyčios varpai [[1915]] m. išvežti į Rusiją.
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] klebonavęs kanauninkas P. Strelčiūnas parašė parapijos istoriją (išspausdinta [[1931]] m.). Jo iniciatyva [[1931]] m. Vladas Čižauskas išdažė bažnyčią. Klebonaujant Juozapui Laurenčikui ([[1885]]–[[1960]]), ([[1949]]–[[1955]] m. kalintas), [[1939]] m. pastatyta parapijos salė ([[1940]] m. nusavinta). Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[Dusetos]]e gyveno altarista Mykolas Bergenis ([[1888]]–[[1980]]), Solovkų ir Butyrkų kalinys ([[1933]] m. grįžo į Lietuvą; palaidotas [[Dusetos|Dusetų]] bažnyčios šventoriuje).
==Architektūra==
| |||