22:00, 12 liepos 2009 versija taisyti Luckas-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 148 533 keitimai S robotas Pridedama: ro:Sake ← Prieš tai darytas keitimas		15:38, 15 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti Jouli (aptarimas \| indėlis) 20 375 keitimai koregavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Sake barrels.jpg\|thumb\|~~300px~~250px\|Sakės statinės]] '''Sakė''' – [[Japonija\|Japonijoje]] paplitęs [[alkoholinis gėrimas]], gaminamas iš [[ryžiai\|ryžių]]. Stiprumas 11-14%. Japonijoje žodis ''sakė'' gali būti vartojamas kaip bendrinis, visiems alkoholiniams gėrimams pavadinti. ~~'''Sakė''' – [[Japonija\|Japonijoje]] paplitęs [[alkoholinis gėrimas]], gaminamas iš [[ryžiai\|ryžių]]. Stiprumas 11-14%.~~ Tai vienas stipriausių tradicinių japoniškų alkoholinių gėrimų. Sakė klaidingai vadinama ''ryžių [[vynas\|vynu]]'' ar ''[[degtinė\|degtine]]'', ~~tačiau~~ pagal gamybos procesą ~~artimiausia~~ji yra artimiausia [[alus\|alui~~. Japonijoje žodis ''sakė'' gali būti vartojamas kaip bendrinis, visiems alkoholiniams gėrimams pavadinti~~]]. == Istorija == Sakės atsiradimo istorija yra gana miglota. Viena teorija teigia, kad ji buvo išrasta [[Kinijos Liaudies Respublika\|Kinijoje]], kita, kad [[japonai]] tiesiog atsitiktinai pastebėjo vandenyje savaime [[fermentacija\|susifermentavusius]] [[ryžiai\|ryžius]]. Pirmieji sakę minintys rašytiniai šaltiniai yra išlikę nuo XIV a. pr. m. e. Tuomet sakė buvo vadinama ''kuchikami no sake'' (''sukramtyta sakė''). Ji buvo gaminama tiesiog sukramtant ryžius, [[sora]]s ar [[kaštonas\|kaštonus]] ir išspjaunant į bendrą [[kubilas\|kubilą]]. [[Amilazė\|Seilių fermentai]] [[krakmolas\|krakmolą]] ~~paversdavo~~paverčia į [[cukrus\|cukrų]]. Tuomet šis raugalas buvo ~~sumaišomas~~maišomas su šviežiais ryžiai ir vandeniu ir viskas paliekama natūraliai ~~[[fermentacija\|~~fermentuotis]]. Taip pagaminta sakė buvo gana silpna ir valgoma kaip šiek tiek alkoholinė ryžių [[košė]] [[religija\|religinių]] [[ritualas\|ritualų]] metu. Maždaug VIII a. pr. m. e. panašios receptūros ryžių vynas labai išpopuliarėjo Kinijoje. Po kelių šimtmečių japonai atrado specialų [[pelėsis\|pelėsį]], kuris ryžių krakmolą cukrumi paversdavo be varginančio kramtymo. Tuomet užtekdavo pridėti mielių ir netrukus produktas įgaudavo iki 25 laipsnių ~~stiprumo~~stiprumą. Norint pradėti naują partiją užtekdavo nedidelio sakės kiekio visai statinei šviežių ryžių užraugti. <br />Eksperimentai tęsėsi iki VII a. kol sakės kokybė labai pagerėjo ir ji pati išpopuliarėjo. Ją ėmė gaminti netgi Imperatoriaus rūmuose. Tuo metu įsikūrusios kai kurios sakės gamintojų šeimos veiklą tęsia iki dabar. Jie netgi išrado savotišką pasterizacijos būdą, nes pastebėjo, kad pakaitinta sakė ilgiau laikosi nesugedusi ir pagerėja skonis. Dažniausiai sakė gamyba užsiimdavo turtingi žemvaldžiai, kurie galėjo panaudoti ryžių derliaus likučius.▼ ▲~~<br />~~Eksperimentai tęsėsi iki [[VII amžius\|VII a.]] kol sakės kokybė labai pagerėjo ir ji pati išpopuliarėjo. Ją ėmė gaminti netgi Imperatoriaus rūmuose. Tuo metu įsikūrusios kai kurios sakės gamintojų šeimos veiklą tęsia iki dabar. Jie netgi išrado savotišką [pasterizacija\|pasterizacijos]] būdą, nes pastebėjo, kad pakaitinta sakė ilgiau laikosi nesugedusi ir pagerėja skonis. Dažniausiai sakė gamyba užsiimdavo turtingi žemvaldžiai, kurie galėjo panaudoti ryžių derliaus likučius. 1904m. įkurtas sakės gamybos ir tyrimų institutas. ▼ ~~<br />1907 m. Surengta pirmoji valstybinė sakės degustacija.~~ <br />Valstybei įsikišus buvo atsisakyta tradicinių medinių [[statinė\|statinių]] ir pradėti naudoti emaliuoti indai. Oficialiai pareikšta, kad tas sprendimas buvo priimtas vardan [[higiena\|higienos]]. Tačiau visi buvo įsitikinę, jog valstybei labiau rūpėjo gauti kuo daugiau mokesčių. Medinės statinės sugerdavo ir išgarindavo nemažai sakės, už kurią būtų galima susirinkti mokesčius.▼ ▲~~1904m~~[[1904]] m. įkurtas sakės gamybos ir tyrimų institutas. 1904 – 1904 m. [[Rusijos–Japonijos karas\|Rusijos – Japonijos karo]] metu, buvo uždrausta sakę gaminti namie, nes nuo jos negalima buvo nuskaičiuoti mokesčių. Šis draudimas galioja iki šiol.▼ <br />[[2PK\|Antrojo pasaulinio karo]] metu sakei vėl atėjo sunkūs laikai. Didžioji dalis ryžių buvo sunaudojama karo reikmėms ir sakės gamintojams nieko nebelikdavo. Dauguma jų tuomet bankrutavo. Taip pat pradėta į sakę pilti papildomo [[etanolis\|alkoholio]], kad padidėtų stiprumas, sutaupant ryžių žaliavos. Kai kurie įsigudrindavo gaminti „sakę“ išvis be ryžių. ▼ ▲~~1904 – 1904~~1904–1905 m. [[Rusijos–Japonijos karas\|Rusijos – Japonijos karo]] metu, buvo uždrausta sakę gaminti namie, nes nuo jos negalima buvo nuskaičiuoti mokesčių. Šis draudimas galioja iki šiol. Po karo sakės daryklos ėmė atsigauti. Tačiau tuo metu labai išpopuliarėjo kiti alkoholiniai gėrimai, ypač [[alus]]. Sakės suvartojimas ilgainiui sumažėjo, tačiau labai pasitaisė kokybė.▼ <br />Šiuo metu sakė yra žinoma visame pasaulyje. Dabar Japonijoje yra apie pusantro tūkstančio sakės gamyklų.▼ ▲~~<br~~[[1907]] m. surengta pirmoji valstybinė sakės degustacija. />Valstybei įsikišus buvo atsisakyta tradicinių medinių [[statinė\|statinių]] ir pradėti naudoti emaliuoti [[indas\|indai]]. Oficialiai pareikšta, kad tas sprendimas buvo priimtas vardan [[higiena\|higienos]]. Tačiau visi buvo įsitikinę, jog valstybei labiau rūpėjo gauti kuo daugiau mokesčių. Medinės statinės sugerdavo ir išgarindavo nemažai sakės, už kurią būtų galima susirinkti mokesčius. ▲~~<br />~~[[2PK\|Antrojo pasaulinio karo]] metu sakei vėl atėjo sunkūs laikai. Didžioji dalis ryžių buvo sunaudojama karo reikmėms ir sakės gamintojams nieko nebelikdavo. Dauguma jų tuomet [[bankrotas\|bankrutavo]]. Taip pat pradėta į sakę pilti papildomo [[etanolis\|alkoholio]], kad padidėtų stiprumas, sutaupant ryžių žaliavos. Kai kurie įsigudrindavo gaminti ~~„sakę“~~sakę išvis be ryžių. ▲Po karo sakės daryklos ėmė atsigauti. Tačiau tuo metu labai išpopuliarėjo kiti [[alkoholinis gėrimas\|alkoholiniai gėrimai]], ypač [[alus]]. Sakės suvartojimas ilgainiui sumažėjo, tačiau labai pasitaisė kokybė. ▲~~<br />~~Šiuo metu sakė yra žinoma visame pasaulyje. Dabar Japonijoje yra apie pusantro tūkstančio sakės gamyklų. == Gamyba == Sakė gaminama [[fermentacija\|fermentuojant]] valytus [[ryžiai\|ryžius]]. Tuomet [[krakmolas]] verčiamas į [[cukrus\|cukrų]] specialių [[fermentas\|fermentų]] pagalba. Pridėjus [[mielės\|mielių]], cukrus virsta į [[alkoholis\|alkoholį]]. Šis gamybos procesas beveik nesiskiria nuo paprasto [[alus\|alaus]] gamybos. Tačiau keli esminiai skirtumai ~~vistiek~~vis tik yra: * Gaminant alų naudojami [[mielės\|mielių]] fermentai, tuo tarpu sakei reikalingas specialus [[pelėsis]]. * Visi sakės gamybos procesai vyksta vienu metu, o alus gaminamas pakopomis. Po fermentacijos sakė paprastai [[filtravimas\|filtruojama]], nebent gaminama speciali ''[[nigori]]'' rūšis. Sakė nėra [[brandinimas\|brandinama]], nes japonai labiau vertina šviežio gėrimo skonį. Šis labai greitai nukenčia jei sakė paveikiama [[šviesa]] ar [[karštis\|karščiu]]. Tiesa, norintys gali rasti ir brandintos sakės, tačiau tai gana reta ir reikia gerai žinoti, kur ieškoti. === Gamybos būdai === Jų yra išties nemažai ir kiekvienas pateikia vis kitokią sakės rūšį: * ''Kimoto'' – tradicinis metodas, kuris nesikeičia jau 300 metų, tačiau vartojamas retai. Esminis bruožas yra tas, kad mirkyti ryžiai rankomis suplakami į [[tyrė\|tyrę]], kuri vėliau fermentuojama. * ''Yamahai'' – metodas, išrastas [[XX amžius\|XX a.]] pradžioje. [[Raugas ~~buvo~~]] mėnesį palaikomas, kad labiau įrūgtų. Naudojamas siekiant gaminti stipresnę sakę. * ''Sokujo'' – gana naujas metodas, kur rūgimas paspartinamas [[pieno rūgštis\|pieno rūgštimi]]. Taip išgaunamas švelnesnis nei kimoto ar yamahai skonis. * ''Namazake'' – [[pasterizavimas\|nepasterizuota]], bet kuriuo iš aukščiau išvardytų būdų pagaminta sakė. Patiekiama atšaldyta. * ''Muroka'' – [[filtravimas\|nefiltruota]] sakė, todėl išlieka šiek tiek drumzlių. Paskutiniu metu ji labai populiarėja, nes pasižymi stipriu skoniu. * ''Doburoku'' – klasikinė naminė sakė, šiek tiek pieniškos spalvos. Fermentacijos pabaigoje pridedama garintų ryžių. Taip prasideda antrasis fermentavimas ir padidėja gėrimo stiprumas. === Specialūs terminai === * ''Kuroshu'' – nevalytų (rudųjų) ryžių sakė. * ''Koshu'' – brandinta sakė. Gali būti laikoma kelis dešimtmečius, kol pagelsta ir įgyja švelnų medaus prieskonį. * ''Taruzake'' – [[kedras\|kedro]] statinėse brandinta sakė, kuri įgyją specifinį aštrumą. Todėl tai retai būna aukščiausios klasės sakė. * ''Shizuku-dori'' – ~~sakė, kuri nebuvo filtruota~~nefiltruota, tiesiog nuvarvinta pakabinant maišus su ryžių mišiniu sakė. * ''Nihonshu-do'' – specialus sakės matavimo metodas. Svarstyklėmis ~~pasveriami~~pasveriamas vienodas kiekis 15°C temperatūros sakės ir 4°C temperatūros vandens. Kuo sakė saldesnė, tuo didesnis santykis ir tuo mažesnis skaičius. Pati saldžiausia sakė yra -30, o sausiausia +15. Kuo sakė saldesnė, tuo stipresnė. === Laikymas === Geriausia sakę laikyti [[šaldytuvas\|šaldytuve]], nes šviesa ir [[šiluma]] ją sugadina. Kambario temperatūroje laikomas gėrimas turi būti suvartotas per kelis mėnesius. Butelį atidarius būtina išgerti per ~~dvi – tris~~2-3 valandas. Jeigu iškart ~~padedama~~statoma į šaldytuvą, galima laikyti dvi dienas. Po to ji tiks nebent maisto ruošimui. == Vartojimas == [[Vaizdas:Nigori sake.jpg\|right\|thumb\|~~300px~~250px\|Nefiltruota sakė tradiciniame puodelyje]] ~~Patiekimas:~~ Sakė patiekiama kelių rūšių puodeliuose: * Masu - medinis dėžutės formos indelis.▼ * Ochoko – mažas cilindro formos indelis Sakazuki – plokščias, primena lėkštutę. ~~Ochoko~~ Sakazuki – ~~mažas cilindro formos~~plokščias indelis., primenantis lėkštutę ▲*Masu - medinis dėžutės formos indelis. Sakė patiekiama šalta (10°C), šilta (20°C) arba karšta (37°C), priklausomai nuo gėrėjo pageidavimo, sakės kokybės ir metų laiko. Karšta sakė dažniausiai geriama šaltuoju metų laiku (vaizdingai tai vadinama „dėti karštą akmenį ant pilvo“). Tam imama vidutinės kokybės sakė ir šildoma karštame vandenyje (daugiausiai 55°C). Karštis užmaskuoja nemalonius prastos kokybės sakės kvapus, todėl karšta sakė labai išpopuliarėjo Antrojo Pasaulinio karo metu, kuomet gera sakė buvo retenybė. Aukštos kokybės sakė beveik visada patiekiama šalta, apie 7°C. Gėrimas iš kito žmogaus sakės puodelio yra draugystės ženklas ir pagerbimas. Norint parodyto dosnumą naudojamas masu puodelis, į kurį įstatoma [[stiklinė]]. Tuomet salė pilama, kol perpildo stiklinę ir pripildo medinį indą. Sakė gali būti geriama ne tik gryna, bet kaip [[kokteilis\|kokteilių]] sudedamoji dalis (Tamagozake, saketinis ir sakės „bomba“). === Ritualinė reikšmė === Sakė vartojama kaip apsivalymo ritualo dalis. Antrojo Pasaulinio karo metu ją itin pamėgo [[kamikadzė]]s, kurie gerdavo sakę prieš savo ~~misijas~~[[misija]]s. Šiais laikais sakė geriama siekiant pritraukti [[sėkmė\|sėkmę]]. Kartais ji tampa [[arbatos kultūra\|arbatos gėrimo ceremonijos]] dalimi. Švenčiant [[Naujieji Metai\|Naujųjų metų]] sutikimą, geriama speciali sakė, vadinama ''toso''., ~~Netgi vaikai~~kurios gauna ~~jos~~ paragauti netgi vaikai. == Nuorodos ==

Sakė: Skirtumas tarp puslapio versijų