Danutė Stanelienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 1:
'''Danutė Stanelienė''', dar ''Danutė Markauskienė'' (1922-1994) - Raudonosios Armijos [[viršila]], viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų, pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). Kariavo 167-ajame šaulių pulke [[16-oji Lietuviškoji divizija|16-oje Lietuviškojoje divizijoje]] Baltarusijoje, Lietuvoje, Rytų Prūsijoje. Apdovanota visų trijų laipsnių Šlovės ordinais (1943, 1944, 1945), kas prilyginama [[Tarybų Sąjungos Didvyris|Tarybų Sąjungos Didvyrio]] vardui, tik retesnis dalykas.
 
Gimė 1922 m. [[balandžio 20]] d. [[Pelucmurgiai|Pelucmurgių]] kaime (dabar [[Liubavo seniūnija]] [[Kalvarijos savivaldybė]]je) valstiečių šeimoje. Baigė 4 klases. Karo pradžioje buvo evakuota į [[Jaroslavlio sritis|Jaroslavlio sritį]], kur dirbo [[kolūkis|kolūkyje]].
 
1942 m. savanore stojo į Raudonąją Armiją. Baigė [[kulkosvaidis|kulkosvaidininkų]] kursus. Fronte nuo 1942 m. gruodžio.
 
1943 m. [[gruodžio 16]] d. kautynėse pakeitė kulkosvaidžių skyriaus vadą. Po to, kai likę skyriaus kariai buvo sužeisti ar nukauti Stanelienė likusi viena [[Ugnis (šaudymas)|ugnimi]] palaikė atakuojančius savo pėstininkus. Už tai eilinė Stanelienė buvo apdovanota 3-iojo laipsnio Šlovės ordinu (Nr. 1303).
 
1944 m. liepos 1-10 d. seržantė Stanelienė netoli [[Polockas|Polocko]] (Baltarusija) kulkosvaidžio ugnimi atrėmė 10 vokiečių kontratakų ir sunaikino apie 40 vokiečių kareivių. Už tai ji buvo apdovanota 2-jo laipsnio Šlovės ordinu (Nr. 3968).
 
1944 m. [[spalio 8]] d. mūšyje dėl [[Vainutas|Vainuto]] (Lietuva) sunaikino vokiečių [[snaiperis|snaiperį]], tris automatininkus ir vieną pėstininką paėmė [[nelaisvė]]n. Už tai buvo apdovanota 1-iojo laipsnio Šlovės ordinu (Nr. 38) ir tapo pilnu Šlovės ordino kavalieriumi bei pirmąja moterimi, tapusia tokiu kavalieriumi.
 
== Po karo ==
1945 m. viršila D. Stanelienė buvo demobilizuota. Dirbo LTSR Ministrų taryboje bei Aukščiausioje Taryboje referente.
 
Mirė 1994 m. [[rugpjūčio 8]] d. Palaidota Vilniuje.
 
== Nuorodos ==