Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

S
wiki sintakse 3
 
== Istorija ==
Pradžią platesniems moksliniams Lietuvos praeities tyrimams padarė [[1855]] m. įkurti Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir Senienų muziejus, jų įkūrimo iniciatoriai buvo [[Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius]], [[Eustachijus Tiškevičius]], [[Adomas Honoris Kirkoras]], [[Adomas Pliateris]], [[Vladislovas Sirokomlė]]. Jie kasinėjo archeologijos paminklus, rinko ir užrašinėjo padavimus, legendas, rusų ir lenkų kalbomis leido leidinį „Vilniaus archeologijos komisijos užrašai“, surinko ir išleido senų Lietuvos graviūrų albumą.
 
Komisijos veiklą pratęsė [[1907]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] įsikūrus [[Lietuvių mokslo draugija]] ir [[1919]] m. sudaryta Valstybinė archeologijos komisija. Siekiant susistemintai tirti lietuvių kalbą, lietuvių tautosaką ir Lietuvos praeitį, [[1939]] m. [[kovo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]], Valstybės Tarybos salėje įkurtas Lituanistikos institutas. Institute buvo trys skyriai:
* Lietuvių kalbos, vedėjas prof. [[Antanas Salys]]
* Lietuvos istorijos, vedėjas prof. [[Ignas Jonynas]]
* Lietuvių tautosakos, vedėjas dr. [[Jonas Balys]]
 
Lietuvos istorijos skyrių sudarė Proistorės, Archeografijos ir Istorijos sekcijos. Skyriuje dirbo [[VU|Vilniaus universiteto]] istorikai Ignas Jonynas, [[Zenonas Ivinskis]], [[Adolfas Šapoka]] bei [[Juozas Stakauskas]], [[Vincas Trumpa]], [[Konstantinas Avižonis]], [[Simas Sužiedėlis]]. 1939–1940 m. veiklos rezultatai buvo paskelbti pirmame istorijos mokslo žurnalo „Lietuvos praeitis“ numeryje.
 
1940 m. Lietuvą okupavus [[RA|Raudonajai armijai]], vietoje Lituanistikos instituto įkurta Lietuvos mokslų akademija, kurios Humanitarinių mokslų skyriuje įsteigtas Istorijos ir archeologijos institutas. Pirmuoju jo direktoriumi 1941 m. [[balandžio 25]] d. patvirtintas [[Konstantinas Jablonskis]]. [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais istorijos mokslo tyrimai buvo nutrūkę ir vėl atnaujinti [[1945]] m.
 
[[1952]] m. Lietuvos istorijos institutas sujungtas su Teisės institutu. 1955 m. šis Istorijos ir teisės institutas buvo reorganizuotas į Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos institutą. [[1988]] m. Lietuvos istorijos institute buvo įsteigtas Pilių istorijos skyrius, kuris [[1993]] m. pertvarkytas į savarankišką Pilių tyrimo centrą „[[Lietuvos pilys]]“. 1990 m. [[balandžio 9]] d. Lietuvos MA Istorijos institutas pavadintas Lietuvos istorijos institutu, o 1991 m. birželio 21 d. įregistruotas kaip savarankiška valstybinė mokslo įstaiga.
 
== Direktoriai ==
* 1941 m. balandžio–birželio mėn. – Konstantinas Jablonskis
* [[1946]]–[[1948]] m. – [[Povilas Pakarklis]]
* 1948–[[1970]] m. – [[Juozas Žiugžda]]
* 1970–[[1987]] m. – [[Bronius Vaitkevičius]]
* 1987–[[1992]] m. – [[Vytautas Merkys]]
* 1992–[[1999]] m. – [[Antanas Tyla]]
* 1999–[[2000]] m. – [[Edmundas Rimša]]
* 2000-[[2008]] m. – [[Alvydas Nikžentaitis]]
* nuo 2008 m. – [[Rimantas Miknys]]
 
== Skyriai ==
* [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] istorijos
* XIX amžiaus istorijos
* XX amžiaus istorijos
* biblioteka
* rankraštynas
 
== Leidyba ==
Institutas kasmet vidutiniškai išleidžia 20 knygų. [[1995]]–[[2006]] m. išleistos 22 [[Lietuvos Metrika|Lietuvos Metrikos]] knygos. Prioritetine kryptimi ir toliau lieka Lietuvos istorijos šaltinių publikavimas, bei daugiatomės „Lietuvos istorijos“ parengimas ir išleidimas.
 
Institutas leidžia tęstinius mokslo leidinius: „[[Lietuvos istorijos metraštis]]“, „[[Lietuvos archeologija]]“ (nuo [[2005]] m. kartu su Vilniaus ir [[KU|Klaipėdos universitetais]]), „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos“, straipsnių rinkinius užsienio kalbomis – „[[Lithuanian Historical Studies]]“ ir „[[Archaeologia Baltica]]“. <ref>[http://www.istorija.lt/html/index.html Lietuvos istorijos institutas. Oficiali svetainė]</ref>
 
== Šaltiniai ==
427 096

pakeitimai