Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 5:
Pirmąjį didelį Lietuvos [[bajorai|bajorų]] suvažiavimą [[1398]] m. sušaukė [[Vytautas]], tariantis su [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinu]] dėl taikos. Vėliau bajorų suvažiavimai taip pat buvo šaukiami, tačiau tai buvo neoficialus Didžiojo kunigaikščio patariamasis organas. [[1413]] m. Lenkijos Karalius [[Jogaila]] ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, sudarydami [[Horodlės unija|Horodlės uniją]] buvo nutarę esant reikalui rengti konvencijas ir seimus ([[lotynų kalba|lot.]] congregationes et parlamenta), tačiau vėliau jie nebuvo šaukiami. Tik į [[1445]] m. [[Gardinas|Gardine]] vykusį Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero]] ([[1440]]–[[1492]] m.) ir [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] pasitarimą buvo pakviesti ir artimesni bajorai. Jį ir galima laikyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo pradžia, nes šiame pasitarime bajorai išsireikalavo nemažų privilegijų. Pavyzdžiui, [[1447]] m. Kazimiero privilegija bajorai ir jų [[valstietis|valstiečiai]] buvo atleisti nuo nuolatinių [[mokesčiai|mokesčių]] valstybei. Tai paskatino Lietuvos [[žemės ūkis|žemės ūkio]] augimą ir leido bajorams praturtėti. Didžiojo kunigaikščio pajamas užtikrino gausūs jo [[dvaras|dvarai]] bei [[karo grobis]].
Tačiau prasidėjus beveik nuolatiniam karui su [[Maskvos kunigaikštystė|Maskva]], Didžiajam kunigaikščiui tekdavo kreiptis į bajorus, kad šie mokėtų papildomus mokesčius. Todėl išaugo ir seimų reikšmė, nes juose mainais už mokesčių mokėjimą, jų didinimą Lietuvos bajorai išsireikalaudavo naujų politinių ir ekonominių privilegijų.
Valdant Kazimierui (1440-1492 m.) įvyko 14 Seimų, iš jų septyni Vilniuje, keturi Brastoje, du [[Gardinas|Gardine]] ir vienas [[Naugardukas|Naugarduke]]. Valdant [[Aleksandras|Aleksandrui]] ([[1492]]–[[1506]] m.) įvyko 3 Seimai Vilniuje. Valdant [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] ([[1506]]–[[1548]] m.) įvyko devyniolika Seimų, iš jų trylika Vilniuje, keturi Brastoje, vienas Gardine ir vienas Naugarduke. Valdant [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]], iki [[1564]]–[[1566]] m. reformų, įvyko keturi Seimai – trys Vilniuje ir vienas [[Minskas|Minske]].
Eilutė 13:
== Įgaliojimai ==
Iš pradžių į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo funkcijas įstatymų leidyba neįėjo. Seimas rinkdavo Didįjį kunigaikštį, svarstydavo vidaus ir užsienio politikos, mokesčių politikos, karo klausimus, kontroliavo valstybės [[valstybės iždas|iždą]]. Jokiu įstatymu ar dokumentu nebuvo nustatyta, kaip reguliariai Seimas turi būti sušauktas, kas jame turi dalyvauti, kaip turi vykti posėdžiai, kokios Seimo funkcijos.
Įstatymų leidžiamąja institucija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas tapo XVI a. pradžioje. Tiesa, tuo metu jis turėjo teisę tik pareikšti savo nuomonę arba prašymą Didžiajam kunigaikščiui. Įstatymu tapdavo Didžiojo Kunigaikščio atsakymas į Seimo paklausimą. Didysis kunigaikštis Seimo prašymus dažniausiai patenkindavo, nes jam buvo reikalinga bajorų parama mokesčių bei karo klausimais. Taip subrendo Seimo tradicija bajorams arba jų atstovams visada dalyvauti, svarstant svarbiausius LDK politinius klausimus. Seimas galėjo ir nepritarti Didžiojo kunigaikščio nutarimui ar jo pasirašytai tarpvalstybinei sutarčiai, kuri tokiu atveju Lietuvoje nebuvo įgyvendinama. Stiprėjant bajorų įtakai seimas perėmė ir [[amnestija|amnestijos]] bei malonės prasikaltusiems bajorams, laisviesiems valstiečiams ir miestelėnams sprendimus.
Eilutė 21:
== Atstovavimas ==
Seimas buvo šaukiamas retai, dažniau tik nuo XV a. pabaigos. Seimo rinkimų nebūdavo. Į Seimą buvo kviečiami Ponų tarybos nariai, aukšti valstybės pareigūnai – [[seniūnas|seniūnai]], [[tijūnas|tijūnai]], [[vėliavininkas|vėliavininkai]], [[kunigaikštis|kunigaikščiai]] ir visi galintys atvykti bajorai. Daugiausiai bajorų atvykdavo iš artimiausių vietovių, kur vykdavo Seimas, tačiau pamažu susiformavo paprotys, kad iš tolimesnių valstybės sričių atvykstantys valstybės pareigūnai atsivežtų bent po keletą bajorų. Didėjant Seimo įtakai ir tolimesnių sričių bajorai ėmė juo labiau domėtis ir atvykti į posėdžius. Kai kurių sričių bajorai, negalėdami dalyvauti visi patys, ėmė rinkti savo atstovus ir siųsti juos į Seimą, ypač jeigu būdavo nepatenkinti valstybės pareigūnų parinktais bajorais. Tačiau Seime ir bet kuris nekviestas bajoras turėjo lygias teises. Seimai paprastai trukdavo 1-2 savaites, kol Lietuvoje būdavo Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis.
1566 m.
== Veikla ==
| |||