Lietuvių žemių konfederacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 2)
S (wiki sintakse 3)
[[Vaizdas:Baltic Tribes c 1200.svg|thumb|250px|Baltų gentys apie 1200 m. ([[Marija Gimbutienė]])]]
[[Vaizdas:Lithuanian state in 13-15th centuries.png|thumb|250px|Lietuvos valstybės plėtra XIII a. - XV a.]]
'''Lietuvių žemių konfederacija''' – [[lietuviai|lietuvių]] [[gentis|genčių]] ikivalstybinio laikotarpio politinis junginys, gyvavęs [[XII a.]] pab. – [[XIII a.]] ketvirtame dešimtmetyje. Iš Lietuvių žemių konfederacijos [[Lietuvos valstybės susidarymas|susidarė Lietuvos valstybė]].
 
== Susidarymo prielaidos ==
Lietuvių žemių konfederacijos susidarymą lėmė tai, kad gentinė diduomenė virto žemių valdovais – kunigais, besiremiančiais pastoviomis [[kariuomenė]]mis. Šiems virtus [[kunigaikštis|kunigaikščiais]] ir stiprėjant kunigaikščių valdžiai, jų galingiausieji įtvirtino savo hegemoniją ir virto vyresniaisiais kunigaikščiais; jų valdos tapo kunigaikštystėmis. Jų vadovaujamai žemių sąjungai priklausė visa lietuvių etninės bendrijos teritorija, jiems buvo pavaldūs visi ar didžioji dauguma lietuvių genčių kunigaikščių.
 
Lietuvių žemių konfederacija stiprėjo palankiomis aplinkybėmis: Lietuvos kaimynai buvo silpni, [[slavai|slavų]] kunigaikštystės susiskaldžiusios, lietuvių kunigaikščiai su savo [[kariauna|kariaunomis]] jas puldinėjo, o tai stiprino vyresniųjų kunigaikščių valdžią. Lietuvių žemių konfederacijos branduolys buvo Lietuvos ir galbūt Pietų [[Nalšia|Nalšios]] žemės.
 
== Konfederacija ==
[[Vaizdas:Vykintas.jpg|thumb|left|Žemaičių kunigaikštis Vykintas]]
Vyresniųjų kunigaikščių buvo keli, iki [[XIII a.]] antrojo dešimtmečio vidurio labiausiai pasireiškė [[Dangerutis]] ir [[Steksys]] (Stakys). Jiems XIII a. pr. žuvus kovose su [[LO|Livonijos vokiečiais]] aukščiausią valdžią įgijo 5 vyresnieji kunigaikščiai iš trijų šeimų: [[Živinbudas]], [[Daujotas]] su [[Vilikaila|Viligaila]] ir [[Dausprungas]] su [[Mindaugas|Mindaugu]]. Jų vadovaujamai lietuvių žemių konfederacijai priklausė šios žemės su jų kunigaikščiais: Šiaurės [[Žemaitija|Žemaitijoje]] – [[Kuleiniai]], [[Laukuva]] ir [[Tverai]] (valdė kunigaikštis [[Vykintas]]), Pietų Žemaitijoje – [[Ariogala]], [[Betygala]], [[Raseiniai]] (kunigaikštis [[Erdvilas]]), Rytų Žemaitijoje – [[Šiauliai]] (Saulė; kunigaikščiai [[Bulaičiai]]), [[Aukštaitij]]oje – [[Upytė]] (kunigaikščiai [[Ruškaičiai]]), [[Deltuva]] (kunigaikščiai [[Bikšys]], [[Buteikis]], [[Juodikis]], [[Ligeikis]]). Šie Lietuvių žemių konfederacijos kunigaikščiai ir vyresnieji kunigaikščiai [[1219]] m. sudarė [[Lietuvos-Voluinės sutartis|Lietuvos-Voluinės sutartį]] – tai žinių apie Lietuvių žemių konfederaciją pagrindinis šaltinis; iš jos sužinome, kad Lietuvių žemių konfederacija gyvavo, sužinome kunigaikščių vardus.
 
Konfederacijai veikiausiai priklausė ir [[Neris|Neries]] [[XIII a.]] vidurio didysis kunigaikštis [[Parbus]], Rytų Nalšios kunigaikštis [[Bunys]], Šiaurės Nalšios nežinomo vardo kunigaikštis, Mindaugo sesers vyras ir kunigaikščio [[Lengvenis|Lengvenio]] tėvas, taip pat XIII a. vidurio kunigaikščiai [[Gerdenis]], [[Daumantas]], [[Karšuva|Karšuvos žemės]] kunigaikščiai. Kartais, pvz., [[1207]] m. vyresnieji kunigaikščiai kovai su priešu sutelkdavo visą Lietuvių žemių konfederacijos kariuomenę, bet dažniausiai žemės kariaudavo pavieniui – [[1208]] m. – Upytė, [[1229]] m. – Nalšia, [[1236]] m. Šiaulių, arba [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]] Vykintas su Bulaičiais.
 
Nuoseklios koordinuotos politikos Lietuvių žemių konfederacija dar neturėjo. Tuo naudodamiesi Livonijos vokiečiai įsitvirtino [[Dauguva|Padauguvyje]]. Prieš [[1235]] m. mirus Dausprungui, šeimai ėmęs vadovauti Mindaugas susidorojo su galingaisiais politiniais konkurentais, veikiausiai su Živinbudu, Daujotu, Viligaila arba jų įpėdiniais, Lietuvių žemių konfederaciją pavertė Lietuvos valstybe ir pats [[1235]]–[[1244]] m. iškilo į Didžiuosius kunigaikščius. <ref> Edvardas Gudavičius. {{VLE|XIII}}, 193 psl. </ref>
427 096

pakeitimai