Bitinija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pagal senovės autorius ([[Herodotas]], [[Ksenofonas]] ir kiti), bitinai kilę iš [[trakai (etnosas)|trakų]] genties. Yra paliudyta, kad Trakijoje buvo tinų gentis ir dvi artimos bitinų ir tinų gentys tuo pat metu apsistojo gretimose Azijos srityse, iš kur buvo išvarytos ar pavergtos mysų, kaukonų ir kitų mažų genčių, išliko tik mariandynai šiaurės rytuose. Herodotas mini tinus ir bitinus gyvenant šalia, bet ilgainiui pastarieji tapo svarbesni ir davė šaliai vardą. Jie buvo [[Krezas|Krezo]] prijungti prie Lydijos karalystės, kuri buvo užkariauta [[Persija|Persijos]] ([[546 m. pr. m. e.]]) ir buvo priskirti Frygijos satrapui, sudaryto iš visų šalių prie Helesponto ir Bosporo.

Dar prieš [[Aleksandras makedonietis|Aleksandro]] nukariavimus, bitinai kovojo už nepriklausomybę ir sugebėjo ją išlaikyti valdant dviem princams, Basui ir Zipoitui, pastarasis pasiskelbė karaliumi (''basileus'') [[297 m. pr. m. e.]] Jo sūnus ir įpėdinis Nikomedas I, Nikomedijos, kuri greit suklestėjo, įkūrėjas. Per jo (apie 278 – apie [[255 m. pr. m. e.]]) ir jo įpėdinių , Prusijo I, Prusijo II ir Nicomedo II (149–91[[149 m. pr. m. e.|149]]–[[91 m. pr. m. e.]]) valdymą Bitinijos karalystė vaidino žymų vaidmenį tarp mažesnių Anatolijos karalysčių. Bet paskutinis karalius Nikomedas IV neatsilaikė prieš Mitridatą VI iš Ponto ir po to kai [[Senovės Roma|Romos]] senatas sugrąžino jį į sostą, jis testamentu paliko Bitiniją [[Romos respublika]]i.