Berlyno blokada: Skirtumas tarp puslapio versijų

Galiausiai santykiai tarp [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] ir Vakarų aljanso valstybių pradėjo blogėti - tai ryškiai atsispindėjo diskusijose dėl [[Vokietija|Vokietijos]] ateities. Viską pagreitino įvesta pinigų reforma Vakarų aljanso sąjungininkių okupacinėse zonose 1948 m. [[birželio 20]] d. be TSRS pritarimo - [[reichsmarkė]] buvo pakeista į Vokietijos markę.

TSRS pabijojo, kad praras ūkinę savo Vokietijos dalies kontrolę ir 1948 m. [[birželio 23]] d. naktį į [[birželio 24]] d. okupacinė valdžia pradėjo Vakarų Berlyno blokadą, išjungė net elektrą. Komunikaciniai keliai, vedantys iš Vakarų Vokietijos per TSRS okupacinę zoną į Vakarų Berlyną, taip pat buvo užblokuoti ([[JAV]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] Berlyno sektoriai sudarė [[anklavas|anklavą]] kontroliuojamoje TSRS teritorijoje), dėl to Vakarų valstybės (JAV ir Jungtinė Karalystė) sukūrė oro kelio tiltą.

Vakarų valstybės, o daugiausiai JAV aviacija sugebėjo tiekti Vakarų Berlyno gyventojams reikalingus daiktus reikiamais kiekiais (anglį, maistą ir kt.). Tarybinė valdžia 1949 m. gegužės pradžioje nusprendė nutraukti blokadą (tam turėjo įtakos ir [[NATO]] sukūrimas, kas buvo Vakarų valstybių jėgos demonstravimas). Blokada baigėsi [[gegužės 12]] d., nors buvo skraidoma dar keletą mėnesių.

Berlyno blokada, dar vadinama pirma Berlyno krize, pagreitino Vokietijos padalinimą į dvi dalis. Taip pat įvyko ir Berlyno valdžios pasidalinimas. 1948 m. birželyje įvyko pasitarimas, kurio metu Vakarų valstybės atmetė TSRS siūlymus sukurti vieną Vokietijos valdžią. Buvo aišku, kad Vokietija bus padalinta į dvi dalis, kurios liks dvejose įtakos sferose. Buvo sukurtos dvi [[vokiečiai|vokiečių]] valstybės: 1949 m. [[gegužės 23]] d. priimta nauja Vokietijos Demokratinės Respublikos konstitucija ir 1949 m. [[spalio 7]] d. Vokietijos Federacinės Respublikos ir vakarų Berlyno anklavo.