Laisvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:EdwardMoran-UnveilingTheStatueofLiberty1886Large.jpg|thumb|300px|Vienas iš laisvės simbolių – Laisvės statula Niujorke, ''Edward Moran'', 1886]]
'''Laisvė''' yra [[subjektas|subjekto]] galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti.
Kai kada siūloma skirti galios ir laisvės sąvokas, laisvę apibrėžiant kaip galimybę atlikti daugiausia patį subjektą liečiančius veiksmus, o galią – kaip galimybę savo veiksmais pirmiausia daryti įtaką kitiems.
Eilutė 6:
== Įvairūs požiūriai į laisvę ==
* Radikaliausi laisvės šalininkai ragina leisti individui netrukdyti atlikti bet kurį vien jį arba daugiausia jį liečiantį veiksmą (viena galimų žodžio „[[liberalizmas]]“ reikšmių). Jie mano, jog per pakankamai ilgą laiką [[visuomenė]] prie tokio būvio prisitaikytų ir žemiau pateiktų oponentų minimos problemos nebeiškiltų.
* Taip pat laisvės idėją palaikantys jų oponentai teigia, jog tokia laisvų žmonių visuomenė nestabili: įvairių įtakos priemonių turinti grupė gali daugumą žmonių galop priversti laisvės „savanoriškai“ atsisakyti. Taigi ''būtinų laisvių apsaugojimas visuomet susijęs su jas atimančių veiksmų apribojimu'' ([[Ričardas Stalmanas]]). Todėl būtina kurti apgalvotus [[įstatymas|įstatymus]] bei elgesio normas, kurie akivaizdų laisvės atsisakymą tiesiog draustų. Labai specifinis, bet gana akivaizdus tokio taisyklių rinkinio pavyzdys yra [[GPL]]. Kitas seniai praeity buvęs pavyzdys – oficialus [[vergija|vergijos]] panaikinimas [[JAV]].
* Toliau nuomonių spektre seka teigiantys, jog vien laisvės idėja paremta santvarka bet kuriuo atveju negali egzistuoti ir laisvės [[žmogus|žmogui]] galima suteikti tik tiek, už kiek jis savo dvasine branda gali būti atsakingas. Pagrindinis šio požiūrio trūkumas – sunku rasti universalius, nešališkus „laisvės vertumo“ kriterijus (konkrečiai, aiškiai apibrėžtai veiklai tokie kriterijai yra). Pavyzdžiais galėtų būti [[Vairuotojo pažymėjimas|vairuotojo pažymėjimo]], [[šaunamasis ginklas|šaunamojo ginklo]] įsigijimo ir kitus panašius dalykus reglamentuojantys dokumentai.
* [[TSRS]] nepriimtame [[konstitucija|konstitucijos]] variante buvo teigiama, jog žmogus visų pirma turi jam privalomas [[pareiga]]s, tačiau gali jas atlikti tik suteikus tam reikalingą laisvės kiekį, todėl pagrindiniame dokumente pirmiausia turi būti išdėstytos [[pilietis|piliečių]] pareigos, vėliau jų pagrindu suteikiant reikalingas teises.
* Rimtesni laisvės priešininkai teigia, jog absoliučia laisve disponuoja vien aukščiausia pasaulį valdantį [[dievybė]], o visi kiti turi priklausyti griežtai daugiapakopei paklusnumo piramidei. Šiuo atveju kiekvienas savo nuožiūra suteikia jo supratimu optimalų laisvės kiekį savo pavaldiniams, pats turėdamas tiek laisvės, kiek gauna iš savojo vadovo. Kai kada vietoj santykių tarp asmenų minimi santykiai tarp visuomeninių grupių ar [[kasta|kastų]], iškeliant ypatingą [[elitas|elito]] svarbą. Siekiant neutralumo šios nuorodos į Vikipediją neįtrauktos.
Neretai taip pat teigiama, jog žmogaus veiklą būtina skirstyti į aiškiai apibrėžiamas [[kategorija]]s, kurių kiekvienai turi galioti ne tos pačios laisvės suteikimo taisyklės. Pavyzdžiui, [[žodžio laisvė]]s šalininkai vertina laisvę viešai reikšti [[mintis]], diskutuodami būtent apie tai ir nesiūlydami išvadų automatiškai perkelti bet kuriai kitai veiklai. Galima taip pat rasti [[eismo taisyklės|eismo taisyklių]] pavyzdį: diktatoriškas šio dokumento modelis netrukdo net ir demokratiškai visuomenei, nes jos nenurodo vairuotojui jo galutinio važiavimo tikslo, vien tik galimus veiksmus į jį patekti. Visiškai apstačius konkrečią vietą draudžiamaisiais ženklais, apribojimai peržengia šią ribą ir galima aktyvi tam nepritariančių vairuotojų kova.
Eilutė 26:
[[Filosofija|Filosofijoje]] iki šiol esti ginčų dėl [[determinizmas|determinizmo]] teorijų. Pagal vieną iš teorijų, remiantis naujausiais [[neuromokslai|neuromokslų]] tyrimais, teigiama, kad asmens laisvė yra fikcija - žmogaus elgesį sąlygoja biologiniai veiksniai. Vienas tokios teorijos šalininkų vokiečių neurofiziologas [[Volfas Singeris]] teigia, kad populiari ir pripažinta laisvos valios koncepcija, šiuo metu vyraujanti, prieštarauja ne tik determinizmo teorijai, bet ir [[neurobiologija|neurobiologijos]] mokslo tyrimų rezultatams.
Pasak Singerio, valios laisvės nebuvimas turi sąlygoti esamų [[kaltė]]s ir [[bausmė]]s institutų peržiūrą (revizavimą), nes tam tikra prasme asmuo negali būti laikomas atsakingu už savo elgesį. Jo teigimu, [[nusikaltimas|nusikaltimų]] kaltininkų atveju yra atliekamos veikos, kadangi kiekvienas asmuo paveldi tam tikrą [[Nervų sistema|nervų sistemos]] tipą (neuroninę architektūrą), kuri žmogaus [[Ontogenezė|ontogenezės]] metu pasireiškia tam tikrais būdais bei formomis, todėl asmuo nėra [[atsakomybė|atsakingas]] už savo veiksmus, kadangi jis to pats veikos darymo metu nevaldo (asmuo daro ne tai, ką nori, bet kai jis ką daro, tai jam atrodo, kad jis to nori).
{{wikiquote}}
| |||