Lageras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Pils_Pinte.jpg|thumb|right]]
'''Lageras''' (arba ''apatinės fermentacijos alus'') – tai lengvo skonio [[alus]], fermentuojamas žemoje temperatūroje lėto poveikio alaus [[mielės|mielėmis]] bei brandinamas (laikomas) tam tikrą laiką vėsiai. Lageras yra vienas iš trijų pasaulyje egzistuojančių [[Alaus rūšys|alaus tipų]], šio tipo alus yra populiariausias pasaulyje. Labiausiai paplitę yra [[Šviesusis lageras|šviesieji lagerai]] (''pale lager'').
Lagero rūšių skonis gali įvairuoti nuo salsvo iki kartaus, spalva – nuo skaidrios gelsvos iki juodos. Dauguma lagero rūšių yra šviesios spalvos, turi daug [[angliarūgštė]]s, vidutiniškai arba stipriai jaučiamas apynių skonis, 3-5% alkoholio tūrio.
== Istorija ==
XIX a. [[Bavarij]]os aludariai išvirtą alų tam tikrą laiką laikydavo vėsiai, kad jis subręstų. Šitokį alų jie vadino ''Lagerbier'' (vokiškai ''lagern'' reiškia ''saugoti''). Šitokia praktika palaipsiui vystėsi keletą šimtmečių, susidarė alaus mielių rūšis, gyvenanti ir vykdanti [[fermentacija|fermentaciją]] žemoje temperatūroje. Šios rūšies mielės nusėda į indo apačią (iš čia apibūdinimas ''apatinės fermentacijos alus'').
1820-1830 m. [[Miunchenas|Miuncheno]] ([[Bavarija]]) alaus daryklos „Spaten“ savininkų sūnus ''Gabriel Sedlmayr'' keliavo po Europą, siekdamas patobulinti savo alaus gamybos žinias. Sugrįžęs į Miuncheną, įgytas žinias jis panaudojo kurdamas stabilesnio skonio lagero gamybos būdą. Tų laikų lageras skyrėsi nuo šiuolaikinio šviesiojo alaus; kadangi Miuncheno apylinkių vanduo yra kietas, alus buvo tamsios spalvos.
Eilutė 11:
Naujas pagerinto lagero receptas sparčiai plito Europoje. 1840-1841 m. Sedlmayro draugas ''Anton Dreher'', naudamasis naujuoju receptu, pagerino [[Viena|Vienoje]] gamintą alų. Kadangi Vienoje vanduo buvo minkštesnis, buvo galima naudoti švelnesnį salyklą, alus buvo gintarinės-rausvos spalvos.
1842 m. bavaras aludaris [[Čekija|Čekijos]] [[Pilzenas|Pilzeno]] mieste naująjį lagero receptą išbandė su vietiniu salyklu ir vietiniu (ypač minkštu) vandeniu. Išvirtas alus buvo labai šviesios, auksinės spalvos. Ši nauja alaus rūšis, žinoma kaip [[pilzenas]] (''Pilsener'', ''Pilsner'', sutrumpintai ''Pils''), susilaukė didžiulio pasisekimo ir sparčiai pradėjo plisti po Europą.
== Gamyba ==
Lager tipo mielės (''Saccharomyces pastorianus'' ar ''Saccharomyces carlsbergensis'') fermentuoja [[misa|misą]] žemoje temperatūroje, ir nusėda indo apačioje.
Pirminė fermentacija paprastai vyksta 7-12°C temperatūroje, ją seka ilga antrinė fermentacija 0-4°C temperatūroje. Šios antrosios fazės (dėl kurios šio tipo alus ir vadinamas ''lager'', nes „saugomas“ šaltai) metu alus tampa skaidrus, o skonis – švelnus, šaltyje susidaro [[esteriai]] ir kiti šalutiniai produktai, lemiantys „gaivesnį“ ir „švaresnį“ skonį. Kartu aluje susidaro angliarūgštė.
| |||