Andrius Domaševičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1904]] m. grįžęs iš tremties į [[Vilnius|Vilnių]] dirbo greitosios pagalbos gydytoju Šv. Jokūbo ir Savičiaus ligoninėse, dėstė felčerių mokykloje, Raudonojo kryžiaus gailestingųjų seserų kursuose. [[1907]] m. vienas [[lietuvių mokslo draugija|lietuvių mokslo draugijos]] steigėjų, [[1908]]–[[1909]] m. jos vicepirmininkas. 1909 m. jo iniciatyva įkurta draugijos medicinos, [[1913]] m. - statistikos - ekonomikos sekcija.

[[1910]] įsteigė privačią polikliniką ir ginekologinę ligoninę „Sveikata“ (Gimnazijos g. 4). [[1917]] m. vėl įsitraukė į LSDP veiklą, dalyvavo [[Vilniaus konferencija|Lietuvių konferencijoje]] Vilniuje. [[1918]] m. gruodžio mėn. išrinktas į Vilniaus Darbininkų tarybą, o jos [[gruodžio 15]] d. posėdyje – į Vykdomąjį komitetą. Vėliau suartėjo su [[komunistai]]s. [[1919]] m. buvo jų sveikatos apsaugos liaudies komisaras. 1919 m. sausio –balandžio– balandžio mėn. iš LSDP Vilniaus ir [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] organizacijų įkūrė vadinamąją Lietuvos komunistų partiją, jai vadovavo. Tačiau ši organizacija nebuvo priimta į Lietuvos ir Baltarusijos komunistų partiją (bolševikų), nes, pasak [[Zigmontas Aleksa|Z. Angariečio]], Andrius Domaševičius niekada iki galo netapęs bolševiku. Buvo Naujosios Vilnios darbininkų tarybos pirmininkas. [[1919]] m. [[balandžio 21]] d. lenkams užėmus Vilnių du kartus kalintas. [[1920]] m. paleistas, išvyko į Rusiją.