427 096
pakeitimai
S (wiki sintakse 3) |
S (wiki sintakse 4) |
||
[[Vaizdas:2006-07 altaj belucha.jpg|thumb|right|250px|Beluchos kalnas]]
[[Vaizdas:2006-07 altaj steppe.jpg|thumb|right|250px|Altajaus stepės]]
'''Altajaus kalnai, Altajus''' ([[rusų kalba|rus.]] ''Алтайские горы'', [[mongolų kalba|mongol.]] ''Altain - ula'', „Aukso Kalnai“, [[kinų kalba|kin.]] 阿尔泰山脉) – kalnynas Centrinėje [[Azija|Azijoje]], [[Rusija|Rusijos]], [[Kazachija|Kazachstano]], [[Mongolija|Mongolijos]] ir [[KLR|Kinijos]] teritorijose. Grandinės ilgis virš 2000 km. Sistemą sudaro smarkiai apirę kalnai, sudarantys [[Obė]]s, [[Irtyšius|Irtyšiaus]], [[Jenisėjus|Jenisėjaus]] ir Centrinės Azijos upių vandenskyrą. Aukščiausia vieta – [[Beluchos kalnas]] (4506 m). Altajaus kalnų sistema dalinama į tris dalis: Altajų (arba Sovietinį Altajų, Šiaurinį Altajų), [[Mongolijos Altajus|Mongolijos Altajų]] ir [[Gobio Altajus|Gobio Altajų]]. Pagal geologinę sandarą Altajaus kalnai skirstomi į kaledoninėje kalnodaroje susidariusį Kalnų Altajų ir hercininėje kalnodaroje susidariusį [[Rūdinis Altajus|Rūdinį Altajų]].
Kalnai sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų. Kalnuose randama [[geležies rūda]], [[gyvsidabris]], brangieji ir spalvotieji [[metalas|metalai]]. Yra terminių šaltinių ([[Abakanas|Abakano]], Belokurichos, Rachmonovo, Džumalino). Rytuose ir pietuose vyrauja aukštikalnių kalnagūbriai ([[Katūnės kalnagūbris|Katūnės]], Šiaurės ir Pietų Čujos ir kt.), šiaurėje ir vakaruose – vidutinkalnių kalnagūbriai (Ubos, Čergino, Baščelako) ir masyvai su nuolaidžiais šlaitais. Būdingos didelės tarpukalnių dubumos ([[Čujos duburys|Čujos]], Kurajaus ir kt.).
|