Kęstutis Biveinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 4:
==Biografija==
 
Tėvas – vargonininkas Algirdas Bivei-nis. [[1971]]–[[1978]] Kęstutis skambinti fortepijonu mokėsi Rokiškio vaikų muzikos mokykloje.
 
Nuo [[1975]] pradėjo vargonininkauti Suvainiškio ([[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio r.]]) parapijoje. [[1978]]–[[1980]] mokėsi Vilniaus [[Juozas Tallat-Kelpša|J. Tallat-Kelpšos]] aukštesniojoje muzikos mokykloje (dėst. R. Sakalienės fortepijono klasė). [[1980]]–[[1983]] choro dirigavimo mokėsi Rokiškio kultūros mokykloje (dėst. R. Sinica). [[1983]]–[[1985]] tarnavo sovietinėje armijoje Sibire – Irkutsko srityje. [[1986]]–[[1988]] Rokiškio kultūros mokyklos koncertmeisteris. [[1988]]–[[1991]] [[Lietuvos muzikos akademija|Lietuvos muzikos akademijos]] vargonininkų ir chorvedžių kursų klausytojas (vargonuoti mokė R. Marcinkutė, diriguoti [[Petras Vaičekonis|P. Vaičekonis]]).
 
Nuo [[1996]] choro dirigavimo studijas tęsia neakivaizdiniu būdu Klaipėdos universiteto Menų fakultete (doc. [[Regimantas Gudelis|R. Gudelio]] klasė).
 
Nuo [[1988]] vargonininkavo Rokiškio [[Rokiškio Šv. Mato bažnyčia|Šv. Mato]] bažnyčioje, nuo [[1991]] Zarasų [[Zarasų Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios]] vargonininkas ir choro vadovas. [[1994]] subūrė kamerinį mišrųjį chorą (27 dalyviai) „Canticum", kuris gieda bažnyčioje ir dalyvauja koncertuose.
 
Nuo [[1992]] ir Zarasų kultūros rūmų mišriojo choro (40 dalyvių) meno vadovas ir dirigentas. Kolektyvą parengė [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventei ir konkursui [[Vilnius|Vilniuje]], dalyvavo [[1995]] Baltijos ir Siaurės šalių chorų festivalyje [[Ryga|Rygoje]] (Latvija). [[1996]] šiam chorui suteiktas „Gelmės" vardas, surengta turistinė-koncertinė kelionė į Čekiją, dalyvauta [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]]. Chorvedys diriguoja dainų šventėse, o [[1997]] Zarasuose suorganizavo Rytų Aukštaitijos dainų šventę (dalyvavo apie 1500 choristų).