Aleksandras Kačanauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 14:
[[1920]] m. grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kaune ir įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. [[1921]] m. [[Karo muziejus|Karo muziejaus]] sodelio bokšte suderino varpus, rūpinosi jų priežiūra. Įstojęs į Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekciją, su kitais menininkais organizavo [[Lietuvos opera|Lietuvos operą]], [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] dėstė fortepijoną ir solfedžio, vadovavo moksleivių chorui. [[1920]]–[[1921]] m. vadovavo „Dainos“ draugijos chorui, kurį laiką [[KKS|Kauno kunigų seminarijoje]] dėstė [[grigališkasis choralas|grigališkąjį giedojimą]] ir vadovavo klierikų chorui. [[1923]] m. solinio dainavimo dar mokėsi Varšuvoje, [[Viena|Vienoje]] ir [[Roma|Romoje]].
 
[[1924]] m. suorganizavo „Lietuvių muzikų - menininkų“ draugiją ir buvo jos pirmininkas. Buvo 1924 m. pirmosios visos Lietuvos [[dainų šventė]]s organizacinio komiteto narys, dėstė šio komiteto surengtuose chorvedžių kursuose. Norėdamas kelti bažnytinės ir pasaulietinės muzikos meninį lygį, [[1925]] m. suorganizavo Šv. Cecilijos vargonininkų draugiją ir buvo jos pirmininkas, dalyvavo Filharmonijos draugijos veikloje. Taip pat buvo 1925 ir [[1932]] m. vasarų vargonininkų kursų dėstytojas. Keletą metų Metropolijos kunigų seminarijoje dėstė bažnytinį choralą ir vargonininkavo katedroje. [[1939]] m. išrinktas į Lietuvos muzikų draugijos vargonininkų sekciją.
 
[[1928]] m. Kaune suorganizavo dainos mėgėjų mišrųjį chorą. Jį išmokė sudėtingų kūrinių, surengė su juo koncertų. [[1930]] m. choras su dideliu pasisekimu koncertavo [[Ryga|Rygoje]] ir [[Talinas|Taline]]. Kaip vargonininkas koncertų surengė Kauno [[Kauno soboras|Įgulos]] ir [[Jėzuitai|Jėzuitų]] bažnyčiose. [[1941]] m. Kaune subūrė „Perkūno“ chorą, o [[1948]] m. – Kauno respublikinės ligoninės chorą. [[1933]]–[[1947]] m. [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] dėstė fortepijoną ir dainavimą. [[1942]] m. buvo suteiktas profesoriaus vardas, bet vėliau nepripažintas – nuo [[1946]] m. e. profesoriaus pareigas.