Abu Jusufas Jakubas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vadovauti Marinidams Abu Jusufas Jakubas pradėjo [[xIII amžiaus 6-as dešimtmetis|1259]] m. Po brolio [[Abu Jahija Bakras ibn Abdalchakas|Abu Jahijos Bakro]] mirties, valdžią [[Fesas|Fese]] bandė užimti jo sūnus, bet nugalėjo jauniausias Abdal Chako I-ojo sūnus Abu Jusufas Jakubas. Jam jau buvo 40 metų ir kronikose rašoma, kad jis buvo rūstus karys bei religingas valdovas, – naktinis meldėsi ir skaitė šventus raštus. [[xIII amžiaus 7-as dešimtmetis|1262]] m. jis pirmą kartą išsiruošė žygiui į [[Marakešas|Marakešą]], bet įnirtinga kova prie miesto sienų buvo nesėkminga. [[xIII amžiaus 7-as dešimtmetis|1266]] m. Abu Jusufas Jakubas vedė derybas su naujuoju Maroko kalifu [[Abdal Ula Alvasikas|Abdal Ula Alvasiu]], bet šis sudarė sąjungą su [[Tlemsenas|Tlemseno]] valdovu Abu Jahija I-uoju (Abu Yahya I bin Zayyan). [[xIII amžiaus 7-as dešimtmetis|1268]] m. Abu Jusufas Jakubas nugalėjo Abu Jahijos I-ojo armiją prie [[Muluja|Mulujos]] ir vėl patraukė link Marakešo, kurį užėmė [[xIII amžiaus 7-as dešimtmetis|1269]] m. spalio mėn. Abu Jusufas Jakubas pasiskelbė musulmonų emyru (amîr al - muslîmîn), kad nereikėtų vadintis [[Kalifas|kalifu]], – religiniu musulmonu (amîr al - muminîn). [[xIII amžiaus 8-as dešimtmetis|1272]] m. antrą kartą nugalėjo Tlemseno valdovą prie Islio upės, bet pačio Tlemseno užimti nepavyko. [[xIII amžiaus 8-as dešimtmetis|1273]] m. užėmė [[Seuta|Seutą]] ir [[Tanžeris|Tanžerį]], kur pirma kartą panaudojo artileriją. [[xIII amžiaus 8-as dešimtmetis|1275]] m. [[Granada|Granados]] musulmonu prašymu, Abu Jusufas Jakubas persikėlė į [[Ispanija|Ispaniją]] ir [[Guadalkiviras|Guadalkiviro]] žemupyje sutriuškino kastiliečių armiją. Abu Jusufui Jakubui padėti Granados musulmonams į Ispaniją teko sugrįžti dar [[xIII amžiaus 8-as dešimtmetis|1277]], [[xIII amžiaus 9-as dešimtmetis|1282]] ir [[xIII amžiaus 9-as dešimtmetis|1285]] m. [[xIII amžiaus 9-as dešimtmetis|1286]] m. kovą Abu Jusufas Jakubas mirė [[Alchesirasas|Alchesirase]].