Abraomas Suckeveris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 5:
Abraomas Suckeveris gimė [[1913]] m. [[Smurgainys]]e, istorinėje [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] žemėje, garsioje [[rabinas|rabinų]] bei chasidų šeimoje. Vaikystėje su tėvais atsidūrė [[Sibiras|Sibire]].
 
Nuo [[1920]] m. gyveno ir mokėsi [[Vilnius|Vilniuje]], studijavo universitete [[literatūra|literatūrą]]. Trisdešimtųjų metų pradžioje susibūrus dailininkų ir literatų grupei „Jung Vilne" („Jaunasis Vilnius"), L. Volfo kvietimu į ją įsitraukė ir A. Suckeveris.
 
Kilus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], [[poezija|poetas]] pateko į [[Vilniaus getas|Vilniaus getą]], iš kurio vėliau pabėgo, [[partizanas|partizanų]] būriuose kovėsi su [[nacizmas|naciais]]. [[Justas Paleckis|J.Paleckio]] rūpesčiu buvo išgabentas lėktuvu per [[frontas|fronto]] liniją į [[Maskva|Maskvą]]. Po karo drauge su [[rašytojas|rašytoju]] Š. Kačerginskiu rinko išlikusią JIVO medžiagą, sovietinėje Lietuvoje įsteigė žydų muziejų, kuriame buvo kaupiamos karo metu išlikusios kultūros vertybės. Kaip liudininkas A. Suckeveris [[1946]] m. dalyvavo [[Niurnbergas|Niurnbergo]] procese.
Eilutė 11:
[[1947]] m. A. Suckeveris atvyko į [[Palestina|Palestiną]] ir apsigyveno [[Tel Avivas|Tel Avive]]. Čia [[1948]] m. išėjo jo knygos „Di jidiše gas" („Žydų gatvė") bei „Geheimštot" („Paslapčių miestas"), kuriose vaizduojamas Vilniaus žydų gyvenimas, niūri geto kasdienybė, kanalizacijos šulinių tamsa, nepalaužtos dvasios didybė ir pasipriešinimas pavergėjams.
 
Nuo [[1949]] m. A. Suckeveris redaguoja žurnalą „Di goldene keit" („Auksinė grandinė"). Savo pokarinę kurybą A. Suckeveris didžia dalimi skyrė prisiminimams apie Lietuvos žydus, nemažiau svarbu, kad ji sukurta [[jidiš]] kalba, taip prisidedant prie pastangų išsaugoti šį Rytų Europos žydų kultūros fenomeną.
 
[[1966]] m. A. Suckeveris už savo kūrybą buvo iškeltas kandidatu [[Nobelio premija]]i gauti. Tačiau politinė konjuktūra nulėmė, kad premijuotas būtų [[hebrajų kalba]] rašantis autorius – premija atiteko prozininkui Š. Agnonui.
 
[[Lietuvos Nepriklausomybės diena|Lietuvos Nepriklausomybės dienos]] proga [[2008]] m. [[vasario 16]] dieną [[Prezidentas]] apdovonojo Abroamą Suckeverį valstybiniu apdovanojimu – [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi]]. Taip buvo įvertini šio litvako nuopelnai Lietuvai. Šio apdovanojimo mintis kilo [[Litvakų fondas|Litvakų fondui]], pasiūlymas buvo pateiktas [[Užsienio reikalų ministerija]]i, kuri palaikė šią idėją.
 
== Kūryba ==
Eilutė 35:
„Firkantike oisies un mafsim" („Keturkampės raidės ir ženklai", [[1968]] m.)
 
Nemažai A. Suckeverio eileraščių išversta į [[hebrajų kalba|hebrajų]], [[anglų kalba|anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[ispanų kalba|ispanų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[rusų kalba|rusų]] bei kitas pasaulio kalbas. Į [[lenkų kalba|lenkų kalbą]] A. Suckeverio poeziją yra vertęs [[Česlovas Milošas]] – abu [[poezija|poetus]] siejo Vilniaus tema ir ilgametė asmeninė draugystė.
 
[[Kategorija:Rašytojai|Suckeveris]]