Klecko mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Klecko mūšis'''
== Mūšio istorija ==
[[XIV amžius|XIV]]−[[XV amžius|XV]] a. totoriai nebuvo grėsmingiausias Lietuvos priešas. Jie buvo kaimynai, su kuriais būta įvairių santykių. [[Vytautas]] kišosi į totorių vidaus kovas, tą patį darė ir [[Kazimieras Jogailaitis]]. Galiausiai nuo [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] atskilusiame [[Krymo chanatas|Krymo chanate]] su Lietuvos pagalba pavyko įsitvirtinti ''Chadži-Girėjui'' ([[1428]]−[[1435]] m. ir [[1444]]−[[1466]] m.), kuris palaikė draugiškus santykius su Lietuva. Tačiau [[1480]] m. jo sūnus ''Mengli-Girėjus'' ([[1467]]−[[1515]] m.) sudarė sąjungą su [[Maskvos valstybė|Maskva]] ir tapo aršiu Lietuvos priešu. Krymo totoriai ėmė niokoti pietines LDK sritis, o [[XVI amžius|XVI]] a. pradžioje pasiekė ir rytinius etninės Lietuvos pakraščius. Būtent su ''Mengli-Girėjaus'' sūnų ''Fatiho'' ir ''Burnašo'' vadovaujama kariuomene lietuviai ir susikovė Klecko mūšyje.
Tai nereiškia, kad XVI a. pradžioje totoriai buvo tapę mirtinu Lietuvos priešu. Priešingai − kovodama su kylančia Maskva Lietuva bandė remtis nusilpusia ''Didžiąja Orda'', o svarbiausia tai, kad nuo [[Tochtamyšas|Tochtamyšo]] pabėgimo į Lietuvą laikų pačioje Lietuvoje gyveno nemažai totorių, kurie drauge su lietuviais bei [[rusai]]s kovėsi už savo naująją tėvynę. 1506 m. į Klecko mūšį Lietuvos kariuomenę vedęs Mykolas Glinskis taip pat buvo totorių chano [[Mamajus|Mamajaus]] palikuonis.
Už Lietuvos kovos su [[Krymo totoriai]]s tuo metu slypėjo kur kas svarbesnė kova − Lietuvos kova su kylančia Maskvos valstybe. [[1503]] m. [[kovo 28]] d. paliaubų sutartimi baigėsi antrasis Lietuvos karas su [[Rusija]], po kurio Lietuva patyrė didelių teritorinių nuostolių. Tačiau tai nereiškė, kad ginklus sudėjo Maskvos sąjungininku tapęs Krymo chanas ''Mengli-Girėjus'', kurį Maskvos didysis kunigaikštis [[Ivanas III]] specialiai kurstė nenutraukti antpuolių į Lietuvą. 1503 m. rugpjūčio pabaigoje − rugsėjo pradžioje Krymo totoriai jau niokojo [[Sluckas|Slucko]], ''Klecko'', [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] apylinkes. Iškilo tiesioginis pavojus sostinei, todėl 1503 m. [[rugsėjo 9]] d. [[Aleksandras]] [[Vilnius|Vilniaus]] miestiečiams suteikė privilegiją apjuosti Vilnių mūro siena (ji buvo užbaigta [[1522]] m.). Tuo metu ėmė aštrėti konfliktai Lietuvos [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] viduje. 1503 m. rudenį Aleksandro favoritu tapo totorių kilmės kunigaikštis Mykolas Glinskis.
1506 m. [[balandžio 17]] d. jau sunkiai sergantis, paralyžiuotas, Aleksandras atvyko į Vilnių ir nutarė sušaukti seimą [[Lyda|Lydoje]], ketindamas perduoti valdžią savo broliui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui]]. [[Liepos 24]]−[[Liepos 25|25]] d. Lydoje jis surašė testamentą, savo įpėdiniu Lietuvoje paskirdamas Žygimantą. Bet tuo pačiu metu į Lietuvą įsiveržė Krymo totoriai, ir Aleksandras buvo neštuvais išgabentas į Vilnių. Lietuvos didikai sutelkė 7 000 vyrų kariuomenę. Jos vadovavimą Aleksandras paskyrė etmonui [[Stanislovas Kiška|Stanislovui Kiškai]] ir savo favoritui Mykolui Glinskiui, tačiau Kiška žygio metu susirgo, todėl lemiam mūšiui vadovavo vienas Glinskis. [[Liepos 30]] d. kariuomenė išžygiavo iš Lydos ir rugpjūčio 6 d. prie Klecko stojo į mūšį su totoriais.
Eilutė 13:
== Nuorodos ==
* [http://lietuvos.istorija.net/publicistika/kleckas.htm Tomas Baranauskas: Ką mums reiškia pergalė prieš totorius?]
* [http://www.radzima.org/pub/pomnik.php?lang=ru&nazva_id=meklklie14 Klecko mūšis] (baltarusių, lenkų, rusų k.)
[[Kategorija:Lietuvos istorija]]
| |||