Kazys Ulvydas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kazys Ulvydas''' ([[1910]] m. [[rugpjūčio 14]] d. Bagotėlėje – [[1996]] m. [[kovo 16]] d.) – lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970).

Gimė Bagotėlėje ([[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajone]], prie [[Kruostas|Kruosto]] ir [[Nevėžis|Nevėžio]] santakos). Pradžios mokslų siekė [[Apytalaukis|Apytalaukio]], [[Kėdainiai|Kėdainių]] pradžios mokyklose. Vėliau mokslus tęsė [[Kėdainių gimnazija|Kėdainių gimnazijoje]]. Baigus keturias Kėdainių gimnazijos klases, tik atsitiktinumo dėka įstojo į [[Kauno jėzuitų gimnazija|Kauno Jėzuitų gimnaziją]], kurią baigė [[1930]] m. Vėliau mokslus tęsė [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], kuriame studijavo iki [[1937]] m., studijuoti pasirinkęs lietuvių kalbą ir literatūrą bei klasikinę filologiją. Vėliau studijas tęsė ir jas baigė jau [[VU|Vilniaus universitete]] 1940 m.

[[1942]]–[[1949]] m. dėstė Kauno universitete. [[1946]]–[[1948]] m. buvo šio universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1949 m. - dekanas. [[1949]]–[[1956]] m. dėstė Vilniaus universitete. [[1951]]–[[1953]] m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas.

Nuo 1951 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. [[1953]]–[[1955]] m. buvo šio instituto direktoriaus pavaduotojas, [[1955]]–[[1960]] m. ir [[1976]]–[[1987]] m. - žodynų, 1960-1976 m. - dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos skyriaus vadovas, nuo 1987 m. - patarėjas prie instituto direkcijos.

* darbų apie lietuvių kalbos [[prieveiksmis|prieveiksmį]] (išspausdinti 1955-1974),

* studiją „Lietuvių literatūrinės kalbos leksikos praturtėjimas tarybinės santvarkos metais“ (su [[Antanas Lyberis|A.Lyberiu]], išspausdinta 1958).

* „Lietuvių kalbos žodyno“ t.3-5 (1956-1959, Lietuvos valstybinė premija 1965), t.11-14 (1978-1986),

* „Lietuvių kalbos gramatikos“ (1965-1976, 3 t., Lietuvos valstybinė premija 1977),

* tęstinio leidinio „Kalbos kultūra“ (nuo 1961) vyriausias redaktorius.

* Paskelbė straipsnių iš lietuvių kalbos gramatikos, lietuvių kalbos istorijos, [[Kalbos kultūra|kalbos kultūros]], lietuvių-rusų ir rusų-lietuvių kalbų transkripcijos, klasikinės filologijos.

* Po mirties išleista jo parengta knyga „Lietuvių kalbos prieveiksmiai“ (2002).

Lietuvos radijo laidose kas savaitę aiškino kalbos kultūros ir norminimo klausimais.

* 1965 ir 1977 m. už veikalus gavo Lietuvos valstybinę premiją

* 1995 m. suteiktas Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas

* 1996 m. apdovanotas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu]]