Kazimieras Viktoras Banaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 3:
 
==Biografija==
Gimė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės akto]] signataro [[Saliamonas Banaitis|Saliamono Banaičio]] ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. [[1902]]–[[1905]] m. mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada.
 
[[1906]] m. su šeima persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], kur iš pradžių mokėsi liaudies mokykloje, o [[1908]] m. įstojo į antrąją rusų gimnazijos klasę, privačiai mokėsi muzikos. [[1911]]–[[1914]] m. lankė privačią Ippo-Gechtmano muzikos mokyklą. Čia mokėsi fortepijono (dėst. Helena Lopuska-Vylerzinska ir kt.), teorines disciplinas dėstė [[Maskva|Maskvos]] konservatorijos auklėtinis Sinicynas. 1914 m. pavasarį viešame koncerte jau akompanavo dainininkei [[Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė|Adelei Galaunienei-Nezabitauskaitei]].
 
Kilus [[1PK|Pirmajam pasauliniam karui]], su gimnazija evakavosi į [[Rusija|Rusijos]] gilumą – Roslavlį ([[Smolensko gubernija]]). Čia [[1914]]–[[1915]] m. mokėsi berniukų gimnazijoje, 1915 m. buvo įstojęs į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] juridinį fakultetą, bet tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir trumpam apsistojo [[Vilnius|Vilniuje]].
 
1915 m. rudenį grįžo į Kauną ir tėvo įkurtoje pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje dėstė istoriją, geografiją, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbas, subūrė 40 dalyvių chorą ir [[1916]] m. [[sausio 13]] d. viešame koncerte jam dirigavo ir akompanavo. Choras atliko ir dvi jaunojo dirigento harmonizuotas liaudies dainas „Jau saulutė teka“ ir „Vidur tamsios nakties“. Didelio pasisekimo susilaukė [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] daina „Lietuviais esame mes gimę“.
 
[[1919]]–[[1921]] m. tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je Kaune ir Vilniuje, įstojo į [[Kauno karo mokykla|karo mokyklą]], dirbo [[Karys (žurnalas)|„Kario“]] redakcijoje, vadovavo kariūnų chorui, rengė koncertus. 1921 m. atleistas iš karo tarnybos, gyveno [[Praha|Prahoje]], kur privačiai studijavo kompoziciją pas O. Šiną. [[1922]] m. išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]], ten iki [[1925]] m. studijavo filosofiją ir meno istoriją [[Leipcigo universitetas|Leipcigo universitete]]. <ref> {{VLE|II}}, 594 psl. </ref> [[1928]] m. baigė Leipzigo konservatoriją – kompoziciją studijavo pas prof. Zigfridą Karg-Elertą, o fortepijoną – pas prof. O. Kelerį. Studijuodamas sukūrė nemaža kamerinių kūrinių.