Kazimieras Alminas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė ūkininkų (tėvai turėjo 30 ha žemės) šeimoje. Mokėsi [[Švėkšna|Švėkšnos]] pradžios mokykloje, [[1918]]–[[1925]] m. – [[Telšių gimnazija|Telšių gimnazijoje]]. [[1925]]–[[1929]] m. studijavo [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]], buvo [[Jonas Jablonskis|Jono Jablonskio]] sekretorius.

[[1929]]–[[1934]] m. tęsė studijas [[Leipcigo universitetas|Leipcigo]], [[Miuncheno universitetas|Miuncheno]], [[Heidelbergo universitetas|Heidelbergo]], [[Vienos universitetas|Vienos]] ir [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitetuose]]. 1934 m. Leipcigo universitete apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos germanizmai“. [[1934]]–[[1939]] m. dėstė germanistikos disciplinas [[VDU|Vytauto Didžiojo]], [[1940]]–[[1943]] m. – [[VU|Vilniaus]] universitetuose; pastarajame dar vadovavo Vokiečių kalbos ir literatūros katedrai.

1943 m. su šeima grįžo į tėviškę. [[1943]]–[[1944]] m. dėstė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] ir literatūrą [[Švėkšnos ginazija|Švėkšnos gimnazijoje]]. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus. [[1944]]–[[1945]] m. dirbo [[Austrija|Austrijos]] MA fonogramų archyve Vienoje, [[1945]]–[[1946]] m. profesoriavo UNRRA universitete Miunchene. [[1948]]–[[1972]] m. buvo Lojolos universiteto Los Andžele [[vokiečių kalba|vokiečių]] ir [[rusų kalba|rusų]] kalbų profesorius.

Paruošė ir 1943 m. išleido žodyną „Vokiškai-lietuviškas žodynas“. Sudarė Lietuvos istorijos šaltiniuose esamų lietuviškų tikrinių vardų kartoteką (per 200 tūkstančių lapelių).