Kauno tvirtovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 2:
'''Kauno tvirtovė''' – poligoninio tipo gynybinė sistema, statyta [[1882]]–[[1915]] m. [[Kaunas|Kauno]] mieste ir jo apylinkėse. Iš viso įkurti 9 fortai:
* [[I Kauno fortas|Pirmasis]] – [[Kazliškiai (Kaunas)|Kazliškiuose]] (dab. [[Ringaudų seniūnija]])
* [[II Kauno fortas|Antrasis]] – [[Julijanava|Julijanavoje]]
* [[III Kauno fortas|Trečiasis]] – [[Seniava|Seniavoje]] (dab. [[Garliavos apylinkių seniūnija]])
* [[IV Kauno fortas|Ketvirtasis]] – [[Rokai|Rokuose]]
* [[V Kauno fortas|Penktasis]] – [[Zuikinė]]je
* [[VI Kauno fortas|Šeštasis]] – [[Gričiupis|Gričiupyje]]
* [[VII Kauno fortas|Septintasis]] – [[Eiguliai|Eiguliuose]]
* [[VIII Kauno fortas|Aštuntasis]] – [[Milikonys]]e
* [[IX Kauno fortas|Devintasis]] – piečiau [[Giraitė]]s (nuo [[1958]] m. muziejus)
==Istorija==
Eilutė 19:
Pirmajame generaliniame plane (kuris vėliau buvo koreguojamas) numatyta miestą apjuosti 7 [[fortas|fortų]] ir 12 [[baterija|baterijų]] žiedu, įrengti centrinį įtvirtinimą, kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante ([[Freda|Fredoje]]) pastatyti karinę [[geležinkelis|geležinkelio]] stotį, dirbtuves, [[laboratorija]]s, sandėlius, tvirtovės [[vandentiekis|vandentiekio]] stotį, nutiesti kelius ir kt.
Mūriniai tvirtovės fortai ir baterijos buvo išdėstyti apylygiais atstumais (kas 2-2,5 km), beveik teisingu [[ovalas|ovalu]], 0,5-2 km atstumu nuo miesto ribos. Kasmet prie gynybinių įtvirtinimų statybos dirbo apie 4000 darbininkų. Iki [[1891]] m. tvirtovės teritorijoje buvo pastatyti 195 mūriniai ir 253 mediniai karinės paskirties pastatai, tvirtovės statybai išleista 11 milijonų [[Rusijos rublis|rublių]].
[[Vaizdas:Kauno tvirtovė I fortas 1.jpg|thumb|[[I Kauno fortas|I fortas]]]]
[[1881]]–[[1889]] m. pastatyti I-VIII fortai. VIII fortas tada dar buvo vadinamas [[Linkuva (Kaunas)|Linkuvos]] įtvirtinimu ir tik vėliau gavo forto vardą. [[1910]]–[[1913]] m. – IX ir pradėta X ir XI fortų statyba. Tvirtovės įgulai apgyvendinti [[1886]]–[[1896]] m. [[Šančiai|Žemuosiuose Šančiuose]] ir [[1895]]–[[1899]] m. [[Aukštoji Panemunė|Panemunėje]] pastatyti kareivinių miesteliai. Karininkams buvo skirti mūriniai dviejų aukštų pastatai su atskirais butais, [[puskarininkis|puskarininkiams]] – mediniai vieno aukšto pastatai, kareiviams – mūriniai trijų aukštų pastatai su bendromis patalpomis. Panemunėje [[1912]] m. įrengtas [[aerodromas]] (pirmas Kaune), Šančiuose – arklidės, grūdų sandėliai, gaisrinė, [[Aleksotas|Aleksote]] – dujinis malūnas, maisto sandėliai. Nemažai kareivinių ir įvairių karinių sandėlių buvo pastatyta [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]] ir [[Vilijampolė]]je.
Kelis kartus didesnėje nei miesto teritorija išsidėstę gynybiniai objektai bei kitos paskirties pastatų kompleksai sąlygojo kelių tinklo susiformavimą. Prieš pradedant statybos darbus, pirmiausiai buvo tiesiami kapitaliniai, dažniausiai akmenimis grįsti keliai. Keliai jungė svarbius karinius objektus vieną su kitu ir su miestu. Tai turėjo labai didelę įtaką plečiantis miestui ir augant priemiesčiams.
[[1891]]–[[1895]] m. pagal karo inžinieriaus Konstantino Limarenkos projektą pastatytas [[Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia|Įgulos soboras]], Šančiuose ir Fredoje pastatytos kariuomenei skirtos [[cerkvė]]s, Aukštuosiuose Šančiuose įrengtos karių kapinės. [[Naujamiestis (Kaunas)|Kauno Naujamiestyje]] įsikūrus svarbiausioms tvirtovės įstaigoms ir pastačius soborą, faktiškai buvo užbaigtas formuoti naujas Kauno, kaip karinės tvirtovės miesto, centras.
Kadangi tuometinės statybos sparta neprilygo technikos ir statybos pramonės vystimosi spartai, senieji 8 fortai (išskyrus VII, kuris visą laiką laikytas pačiu silpniausiu ir mažiausiu) buvo vis tobulinami ir net keliskart perstatomi. Vos tik baigus tvirtovės statybos darbus, buvo nuspręsta tvirtovę žymiai patobulinti, iš dalies rekonstruoti seniau pastatytus fortus bei įtvirtinimus.
[[1911]] m. buvo paruoštas, o [[1912]] m. patvirtintas naujas detalus tvirtovės išplėtimo ir perstatymo planas, pagal kurį kelių kilometrų atstumu nuo pirmojo gynybos žiedo buvo numatyta pastatyti dar 12 naujų betoninių fortų, 9 atramos punktus, naujus įtvirtinimo pylimus, sandėlius, slėptuves. Tvirtovė privalėjo išlaikyti ilgalaikę (iki 180 parų) priešo apgulą.
[[1913]] m. Centrinis gynybos pylimas sutvirtintas trijų eilių metaline [[tvora]]. [[1914]] m. [[dirižablis|dirižabliams]] laikyti ir remontuoti įrengtas [[elingas]]. XIX a. pab. Kauno tvirtovė užėmė daugiau kaip 25 km², o iki 1914 m. jos plotas padidėjo iki 65 km². [[1915]] m. daugiausia darbų atlikta [[Domeikava|Domeikavos]], [[Marvelė|Marvos]] ir [[Romainiai|Romainių]] fortuose. Arčiau miesto centro pastatyta slėptuvių tvirtovės vadovybei, štabo pastatų, kareivinių, betoninių sandėlių ir slėptuvių kariams.
Eilutė 38:
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 103-121-021, Generalfeldmarschall Paul v. Hindenburg.jpg|thumb|Paul von Hindenburg]]
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, priartėjus frontui, tvirtovės plėtimo darbai nutraukti. Kauno tvirtovės puolimui vadovavęs vokiečių generolas Karlas Licmanas (''Karl Litzmann'') atakai pasirinko ruožą tarp [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Jiesia|Jiesios]] upelio, nes čia stovėjo labiausiai pasenę pirmieji trys fortai. Tvirtovei šturmuoti kaizerinės kariuomenės 40-asis rezervinis [[korpusas (karyba)|korpusas]], turėjęs apie 40 000 gerai parengtų karių,
[[Karas|Karo]] metu tvirtovėje buvo laikoma apie 60 000 Rusijos kariuomenės karių įgula (daugiausia netarnavę šauktiniai ir vyresnio amžiaus atsarginiai). Iš Kauno tvirtovės statytojų suformuoti Kauno ir Vilkmergės pulkai. Tvirtovė turėjo apie 1500 [[artilerija|artilerijos]] pabūklų (daugiausia vidutinio kalibro), taip pat [[lėktuvas|lėktuvų]], [[aerostatas|aerostatų]], inžinerinių, automobilių transporto, prožektorių, sanitarijos dalinių.
1915 m. [[rugpjūčio 7]] d. pietinių fortų prieigose prasidėjo kautynės. Atskiri tvirtovės daliniai atkakliai grūmėsi su [[vokiečiai|vokiečių]] kariuomene. Sprogus 420 mm sviediniams kariai trokšdavo nuo betono ir plytų dulkių sūkurių. Trūko maisto, ginklų. Gynėjų dalinių nuostoliai siekė iki 75%, kariai stichiškai ėmė trauktis iš pozicijų. [[Rugpjūčio 15]] d. apšaudytas [[Kauno senamiestis]], mieste prasidėjo gaisrai.
[[Rugpjūčio 16]] d. Vokietijos kariuomenė užėmė 3 stacionariąją bateriją, netrukus – II fortą, šiek tiek vėliau – I ir III fortus, kai kuriuos Centrinio gynybos pylimo [[redutas|redutus]]. Kiek ilgiau carinė kariuomenė laikėsi VIII ir IX fortuose. Papildomai iš Vakarų fronto atsiųstas apie 30 000 vokiečių karių pastiprinimas. [[Rugpjūčio 18]] d., po 11 dienų trukusių kautynių, įtvirtinimų zona buvo pralaužta. Vokiečiai užėmė miestą ir paėmė į nelaisvę apie 20 000 Rusijos karių, taip pat apie 1350 artilerijos pabūklų. Gynybai vadovavęs [[tvirtovės komendantas]] generolas Vladimiras Grigorjevas (''Владимир Николаевич Григорьев'') skubiai pasitraukė.
Po karo tvirtovė prarado karinę paskirtį, fortai stovėjo tušti. Vėliau kai kuriuose įrengti butai varguomenei, VI forte – karinis kalėjimas, VII – Centrinis valstybinis archyvas, V – dirbtuvės, I – dujų kamera, IX – [[Kauno kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo]] skyrius. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais VI, VII ir IX fortai paversti [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklomis]]. Pokario metais dauguma buvusių tvirtovės pastatų naudojosi sovietinė kariuomenė. [[1958]] m. IX forte įrengtas muziejus. Nuo [[2005]] m. [[Šančiai|Šančių]] kareivinės pradėtos rekonstruoti į gyvenamuosius namus.
==Tvirtovė==
Tvirtovė buvo viena iš keturių stipriausių (pirmosios klasės) karinių tvirtovių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]: [[1896]] m. iš 25 Rusijos imperijos teritorijoje pastatytų karinių tvirtovių, pirmos klasės tvirtovėms priklausė tik [[Varšuva|Varšuvos]], Modlino (Novogeorgijevsko, ties [[Vakarinis Bugas|Bugo]] intaku į [[Vysla|Vyslą]]), [[Brestas (Baltarusija)|Bresto]] (Brest-Litovsko) ir moderniausia – Kauno tvirtovė.
Mieste išlikusios didelės kareivinių, maisto produktų, drabužių, [[ginklas|ginklų]], sprogmenų sandėlių teritorijos, karinė geležinkelio stotis, [[telefonas|telefono]]-[[telegrafas|telegrafo]] stotis, inžinerinės dirbtuvės, tvirtovės valdymo įstaigų pastatai miesto centre, atskiri įvairios paskirties pastatai: soboras, dvi cerkvės, elevatorius, malūnas, šaldytuvas, [[vanduo|vandens]] bokštas, vandens nubėgimo įrenginiai. Mieste yra daug gatvių, kurios buvusios tvirtovės gynybinius įrenginius jungė tarpusavyje bei su miestu.
Kauno tvirtovė atspindi to meto inžinerijos meną bei statybos galimybes. Jos gynybiniai įrenginiai dar ir dabar stebina kraštovaizdžio pertvarkymo mastais, požeminiais statiniais, puikiai sutvarkyta vandens sistema.
==Literatūra==
* Kauno tvirtovės istorija, 1882-1915 / Vladimir Orlov. - K.: Arx Baltica, 2007. - 176 p. - ISBN 978-9955-638-97-1
* Kauno tvirtovė: atlasas / Vladimir Orlov, Jonas Lukšė. - K.: Arx Baltica, 2007. - 44 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-755-12-8
==Galerija==
Eilutė 69:
{{Kauno tvirtovė}}
{{commonscat|Kaunas Fortress}}
* [http://www.kaunotvirtove.lt/ Kauno tvirtovė. Istorija, ekspedicijos, diskusijos]
* [http://tvirtove.kaunas.lt/ Kauno tvirtovė]
* [http://www.muziejai.lt/Kaunas/forto_muziejus.htm IX forto muziejus]
* [http://www.kam.lt/index.php/lt/35650/ Kauno tvirtovės administraciniai pastatai]
* [http://www.kam.lt/EasyAdmin/sys/files/Kauno_tvirtoves_gynyba_inter_2008.pdf Arvydas Pociūnas Kauno tvirtovūs gynyba 1915 metais]
* [http://www.fortification.ru/list/kovno/ Gynybos istorija (ru.)]
* [http://regiment.ru/upr/B/4/3/1.htm Tvirtovės garnizonas (ru.)]
* [http://www.waffenhq.de/panzer/dickeberta-bilder.html Tvirtovę sugriovusi ''Storoji Berta'' (Nuotraukos)]
* [http://www.waffenhq.de/panzer/dickeberta.html Tvirtovę sugriovusi ''Storoji Berta'' (Techniniai parametrai)]
[[Kategorija:Kauno tvirtovė| ]]
| |||