Karolis Garuckas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 1:
'''Karolis Garuckas''' ([[1908]] m. [[gegužės 1]] d. [[Užkalniai]], [[Ramygalos valsčius]] – [[1979]] m. [[balandžio 6]] d. [[Ceikiniai]], palaidotas [[Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia|Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios]] šventoriuje) – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, disidentas.
 
== Biografija ==
[[1931]] m. jėzuitas. [[1935]]–[[1938]] m. studijavo filosofiją [[Pulachas|Pulache]] prie [[Miunchenas|Miuncheno]], [[1938]]–[[1942]] m. teologiją [[Valkenburgas|Valkenburge]] ([[Olandija]]). [[1941]] m. įšventintas kunigu. Grįžęs į Lietuvą nuo 1942 m. dirbo kapelionu mokyklose, dėstė tikybą. Nuo [[1945]] m. [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] bažnyčių klebonas ([[Šv. Jonų bažnyčia]] Vilniuje, nuo [[1948]] m. [[Reškutėnų Šv. Izidoriaus bažnyčia]], nuo [[1952]] m. [[Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]], nuo [[1958]] m. [[Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia]], [[1960]] m. [[Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia]], [[1961]] m. [[Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]). 1960 m. okupacinė valdžia atėmė dvasininko registracijos pažymėjimą. [[1963]] m. leista dirbti kunigu, paskirtas Ceikinių parapijos klebonu.
 
Gynė Bažnyčios ir žmogaus teises, rašė pats ir su kitais protesto raštus dėl tikinčiųjų ir kunigų persekiojimo, raštu oficialiai atsisakydavo dalyvauti tarybų valdžios rinkimuose, skatino blaivybę. Buvo [[KGB]] sekamas, tardomas. Vienas [[Lietuvos Helsinkio grupė]]s steigėjų, [[1976]] m. [[gruodžio 1]] d. jis, [[Eitanas Finkelšteinas]], [[Viktoras Petkus]], [[Tomas Venclova]], ir [[Ona Lukauskaitė-Poškienė]] Maskvoje surengė spaudos konferenciją užsienio žurnalistams, kurioje paskelbė apie grupės įkūrimą bei tikslus. Garsėjo pamokslais, rekolekcijomis. Parašė straipsnių į nelegalius leidinius – [[LKBK|Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką]], „Aušrą“, išvertė L. Pastora veikalą „Popiežių istorija“ (Geschichte der Päpste, 16 t. [[1955]]–[[1961]] m., rankraštis). <ref>Jonas Boruta. {{VLE|VI}} 442 psl.</ref>