Kariljonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: CD - Pakeistos nuorodos į Kompaktinė plokštelė
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Carillon, Washington Park.JPG|thumb|left|200px|Kariljonas]]
 
'''Kariljònas''' (pranc. ''carillon'') – specifinis atvirame lauke skambantis [[muzika|muzikos]] instrumentas, kurį sudaro chromatiškai suderintų [[Varpas|varpų]] komplektas.
 
Pirmąjį kariljoną sukūrė broliai ''Pieter'' ir ''Francois Hemony'' [[1652]] m. [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Kariljono varpai tvirtinami prie eilėmis išdėstytų sijų, varpų skaičius svyruoja nuo 23 iki 80. Kariljonai dažniausiai būna su [[klaviatūra]] ir [[pedalas|pedalais]], skirtais skambinti gyvam muzikantui, bet pasitaiko ir papildomos įrangos – specialus besisukantis mechaninis būgnas, kuriame įmontuoti tam tikrais tarpais išdėstyti kuoliukai. Sukantis būgnui, jie užkabina varpų svertus, ir kariljonas skambina automatiškai. Kariljonai įrengiami specialiai tam pastatytuose bokštuose arba aukštuose istoriniuose pastatuose (pvz., [[bažnyčia|bažnyčiose]]). Kariljono gimtinė – [[Nyderlandai]], [[Belgija]] ir Šiaurės [[Prancūzija]].
 
Groti kariljonu mokoma specialiose mokyklose Belgijoje, [[Danija|Danijoje]], Nyderlanduose, Prancūzijoje, [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] vasaros kursų metu. Kariljonu skambinama labai įvairi muzika – nuo paprastų [[Liaudies daina|liaudies dainų]] iki sudėtingų klasikinių, šiuolaikinių, virtuozinių kūrinių, [[džiazas|džiazo]] muzikos. Pastaruoju metu kariljonas dažnai derinamas su kitų instrumentų muzika – vienu metu groja ir [[simfoninis orkestras]], dainuoja chorai, solistai. Visas [[repertuaras]] sudarytas iš specialių aranžuočių ir originalių kūrinių varpams. Tokių koncertų buvo ir Lietuvoje.
 
Viso pasaulio kariljonierius vienija ''Pasaulinė kariljonų federacija'' (PKF), kurios narė yra ir ''Lietuvos kariljonierių gildija'' (nariai [[Kęstutis Kačinskas]], [[Giedrius Kuprevičius]], Julius Vilnonis, Stanislovas Žilevičius, garbės narys ''Hans Mollerup'' iš Danijos). PKF kasmet rengia kongresus, leidžia [[Kompaktinė plokštelė|kompaktines plokšteles]], žurnalus ir biuletenius.
 
Šiuo metu visuose pasaulio žemynuose yra virš 600 kariljonų, daugiausia – Nyderlanduose (virš 200).
 
==Kariljonai Lietuvoje==
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] yra 2 kariljonai – [[Kaunas|Kaune]] ir [[Klaipėda|Klaipėdoje]].
 
===Kauno kariljonas===
 
Kauno 35 varpų kariljonas (diapazonas nuo as1 iki as4), nulietas Belgijoje [[1935]] m., „Michiels jr. Tornau“ liejykloje, generolo [[Vladas Nagevičius|Vlado Nagevičiaus]] ir kompozitoriaus [[Juozas Tallat-Kelpša|Juozo Tallat-Kelpšos]] rūpesčiu. [[1937]] m. varpai įkelti į [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]] bokštą (architektūrinio ansamblio autorius [[Vladimiras Dubeneckis]]).
 
Kauno kariljono nuolatiniai koncertai prasidėjo [[1956]] m. Pirmieji kariljonieriai – Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Nuo [[1983]] m. koncertuoti pradėjo ir Julius Vilnonis. Kauniečiai kariljonieriai koncertavo Nyderlanduose, Danijoje, [[Vokietija|Vokietijoje]], Prancūzijoje, [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]]. Kauno kariljonui kūrinių parašė [[Mindaugas Urbaitis]], Algimantas Kubiliūnas, [[Vidmantas Bartulis]], [[Viktoras Kuprevičius]], Giedrius Kuprevičius, Kęstutis Kačinskas ir kt. Kauno kariljonas be klaviatūros ir pedalų taip pat turi automatą ir kiekvieną dieną 12 val. skambina melodiją „Oi, neverk motušėle”.
 
[[2005]]–[[2006]] m. Kauno kariljonas iš esmės restauruotas: Nyderlanduose, Astene esančioje varpų liejykloje „Royal Eijsbouts“ iš naujo suderinti 35 varpai. Į Lietuvą sugrįžo kartu su 14 naujų varpų ir nauja [[klaviatūra]]. Visi darbai baigti 2006 m. balandžio mėnesį.
 
===Klaipėdos kariljonas===