Jurgis Pliateris (1810): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jurgis I Konstantinas Pliateris''' ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Jerzy Konstanty hrobia Plater-Broel z Broelu herbu Plater'') ([[1810]] m. [[liepos 15]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] – [[1836]] m. [[vasario 15]] d. [[Raseiniai|Raseiniuose]]) – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ir raštijos tyrėjas, bibliografas, [[grafas]], kilęs iš garsios [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės, [[Gedminaičiai|Gedminaičių]] dvaro valdytojas. Tėvai – Jurgis Pliateris ([[1780]]–[[1825]]) ir [[kunigaikštis|kunigaikštytė]] Karolina Giedraitytė ([[1770]]–[[1820]]), Stepono Giedraičio ir Marijos iš [[Kiškos|Kiškų]] giminės duktė.

Turėjo brolius [[Steponas Pliateris|Steponą]], Pranciškų ir Kazimierą. Iš pradžių mokėsi namuose, vėliau kartu su broliu Kazimieru – [[Kražiai|Kražių]] gimnazijoje. Lietuviškai kalbėti išmoko dar vaikystėje. Kražiuose antroje klasėje jo mokytoju tapo [[Simonas Stanevičius]], kuris tuo laiku mokėsi priešpaskutinėje Kražių gimnazijos klasėje. Kražių gimnaziją baigė 1821 m., o [[1828]] m., turėdamas 18 m. amžiaus [[VU|Vilniaus universitete]] baigė literatūros ir laisvųjų menų studijas.

Bendradarbiavo su [[Dionizas Poška|Dionizu Poška]], [[Simonas Daukantas|Simonu Daukantu]], [[Jurgis Pabrėža|Jurgiu Pabrėža]]. [[1830]]–[[1831]] su Simonu Stanevičiumi [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] bibliotekose studijavo lietuvių ir [[prūsų kalba|prūsų kalbų]] šaltinius, ieškojo ir aprašinėjo lietuviškas knygas, ten susipažino ir bendravo su [[Liudvikas Rėza|Liudviku Rėza]]. Vėliau S. Stanevičius tapo grafo J. Pliaterio sekretoriumi, padėjo jam tvarkyti biblioteką.

Žmona – Natalija Mikševičiūtė, kilusi iš [[Upytė]]s, su ja turėjo sūnų Teodorą ([[1836]]–[[1899]]), kuris būdamas 18 metų nelaimingai nukrito nuo arklio, susitrenkė galvą ir tapo psichiniu ligoniu. Gimus sūnui, net nesulaukęs 26-erių metų amžiaus Jurgis Pliateris mirė. Palaidotas Švėkšnos miestelio kapinėse.

Kaupė lietuviškus ir su Lietuva susijusius spaudinius, rankraščius, piešinius ir kitą medžiagą. Jo bibliotekoje buvo daugiau kaip 3000 knygų ir rankraščių, trylikos Lietuvos pilių planai, kunigaikščių portretai, Lietuvos monetų rinkinys, daug senienų, net stumbro odos skydų, S. Daukanto veikalo „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ nuorašas.

Biblioteką prieš mirtį J. Pliateris testamentu paliko S. Stanevičiui. Šis greitai po to persikėlė gyventi pas buvusio savo globėjo brolį Kazimierą Pliaterį į [[Stemplės|Stemplių]] dvarą ir rūpinosi biblioteka 12 m., iki pat savo mirties. Po to biblioteka buvo pervežta į Gedminaičius. Bibliotekos vertės čia daug kas, ypač tarnai, nežinojo, todėl dalis spaudinių ir kitų bibliotekos kultūros vertybių Gedminaičiuose sunaikinta.

[[1900]] m. J. Pliaterio biblioteka pervežta į [[Švėkšna|Švėkšnos]] dvarą, o [[1910]] m. didelis knygų mylėtojas ir kolekcionierius [[Marijonas Pliateris]] šią biblioteką išsivežė į [[Veprių dvaras|Veprių dvarą]], prie [[Ukmergė]]s. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] Pliateris pasitraukė iš dvaro, bet [[1915]] m. susitarė su vietos klebonu, kad šis toliau globos didžiausias bibliotekos vertybes. Tada buvo paslėptos 6 dėžės Pliateriams priklausiusių knygų ir maišas svarbių dokumentų. Likusioji J. Pliaterio bibliotekos dalis vokiečių kaizerinės okupacijos metais stipriai nukentėjo. [[1919]] m. išlikusią J. Pliaterio bibliotekos dalį įsigijo Lietuvos centrinis knygynas ir knygos atsidūrė [[Lietuvos universitetas|Kauno universiteto]] bibliotekoje, o vėliau – Vilniaus Martyno Mažvydo bibliotekoje.