Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

12 baitų pašalinta ,  prieš 10 metų
S
wiki sintakse 3
== Biografija ==
 
J. Purickis gimė penkių vaikų (visi penki – sūnūs) valstietiškoje šeimoje. Mokėsi [[Jieznas|Jiezne]], [[Kaunas|Kaune]], Žemaičių kunigų seminarijoje. Pagal tuometinę tradiciją Juozas buvo ruošiamas kunigu. Baigė [[kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]], kur pasižymėjo kaip gabus literatas, besidomintis Lietuvos istorija ir socialiniais mokslais. 1912 m. baigė [[Peterburgas|Peterburgo]] dvasinę akademiją ir gavo teologijos magistro laipsnį.
 
1913 – 1918 m. svetima pavarde studijavo Fribūro ([[Šveicarija]]) universitete [[istorija|istoriją]], [[filosofija|filosofiją]] ir visuomenės mokslus. 1919 m. gavo [[filosofija|filosofijos]] daktaro laipsnį. 1918 m. kooptuotas į [[Lietuvos taryba|Lietuvos Tarybos]] narius.
1919 m. paskirtas pirmuoju [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės atstovu [[Vokietija|Vokietijoje]].
1920 m. išrinktas į [[Lietuva|Lietuvos]] [[Steigiamasis Seimas|Steigiamąjį Seimą]].
VI [[Kazys Grinius|Kazio Griniaus]] (1920 06 19 – 1922 02 2) Ministrų kabinete – užsienio reikalų ministras.
L. Želigovskiui užgrobus [[Vilnius|Vilnių]], J. Purickis apvažinėjo Vakarų [[Europa|Europos]] valstybių sostines, įrodinėdamas [[Lietuva|Lietuvos]] teises į [[Vilnius|Vilnių]], pirmasis iškėlė Baltijos valstybių sąjungos idėją, aktyviai dalyvavo [[Klaipėda|Klaipėdos]] sukilime.
1921 m. gruodžio 12 d. dėl spekuliacinės bylos iš pareigų turėjo pasitraukti. 1925 m. vasario mėnesį Vyriausiasis Tribunolas J.Purickį išteisino.
Jau nuo 1923 m. jis rašė [[„Lietuvoje“]] Vygando slapyvardžiu, o nuo 1925-1926 m. Buvo [[„Lietuvos”]] dienraščio vyr. redaktorius. Iki mirties be pertraukos rašė [[„Trimite“]]. [[„Mūsų Vilniuje“]], [[„Mūsų rytojuje“]], [[„Lietuvos aide“]] ir kt.
 
1926 m. - Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio skyriaus direktorius, 1927 m. - Teisės administracinio skyriaus direktorius. 1927 m. iš valstybinio ir politinio darbo pasitraukė.
Iš pradžių buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys, vėliau suartėjo su tautininkais.
 
1925 - 1929 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1930 – 1934 m. [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] pirmininkas. Buvo Ekonominių studijų draugijos narys, Šaulių sąjungos narys.
 
1933 m. sukūrė [[“Rytojaus”]] spaudos akcinę bendrovę. Redagavo “Lituanen”, “Lietuvą”, “Lietuvos ūkį”. Bendradarbiavo Lietuvos, Prancūzijos ir kitų šalių spaudoje.
 
== Kūrybos specifika ==
 
Išleido Lietuvos istorijos, teisės, protestantizmo istorijos Lietuvoje veikalų lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbomis. Parašė etnografinę studiją apie [[gardinas|Gardiną]].
 
J. Purickis rašė tautos ir visuomenės, [[politika|politikos]] ir [[kultūra|kultūros]] temomis, šimtai jo straipsnių buvo skirti okupuoto [[Vilnius|Vilniaus]] problemoms aptarti. Rašė lengvu stiliumi, aiškiai, konkrečiai. Rašysena stambi, “ornamentuota”, sunkiai įskaitoma. Tekstus neperrašinėdamas siųsdavo į redakcijas, tad jie būdavo autoriaus gerokai pribraukyti.
Dr. J. Purickis kaip žurnalistas ir žurnalistikos pedagogas atsiskleidžia leidinyje “Žurnalisto profesija”, išleistame 1933 m. anuomet buvo rašyta skaitytojams, žurnalistikos besimokantiems namų sąlygomis.
 
J. Purickis, plataus spektro istorikas, pasižymėjęs didelėmis politinėmis įžvalgomis, [[žurnalistika]]i skyrė ypatingą dėmesį, matė joje didžiulį vaidmenį. ''„Mūsų laikais didžiausiu kultūrintoju yra, be abejo, spauda'', - rašė J. Purickis. – ''Ypač periodinė spauda, arba laikraščiai. Laikraštis yra didesnis kultūrininkas negu mokykla, dėl to kad mokyklą žmogus lanko dažniausia ne ilgiau kaip keletą arba keliolika metų, o spaudą mūsų laikų žmogus skaito nuo to laiko, kada pramoko skaityti, ligi grabo lentos“.''
 
== Šaltinis ==
* [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4160&p_d=2786&p_k=1 Lietuvos Respublikos Seimas]
 
== Nuorodos ==
427 096

pakeitimai