Juozas Karosas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 4:
== Biografija ==
Iš pradžių muzikos mokė tėvas, vargonininkai K. Treinys ir A. Tamošiūnas, o vėliau – kompozitorius [[Juozas Gruodis]]. [[1912]]–[[1913]] su J. Gruodžiu vargonininkavo ir vadovavo chorams [[Kuktiškės]]e, o [[1913]]–[[1915]] m. – [[Alanta|Alantoje]].
1915 m. išvyko į [[Maskva|Maskvą]] ir įstojo į J. Slavianskio vadovaujamą chorą. Su šiuo kolektyvu visą sezoną gastroliavo po įvairius [[Rusija|Rusijos]] miestus. Paskui penkerius metus vargonininkavo, dirbo mokytoju, koncertmeisteriu ir chorų vadovu [[Jarcevas|Jarceve]]. Iš čia nuvykdavo į [[Smolenskas|Smolenską]] pas pianistą J. Engelį mokytis skambinti [[fortepijonas|fortepijonu]].
[[1921]]–[[1927]] m. [[Ryga|Rygos]] konservatorijoje studijavo vargonavimą (prof. P. Juozaus (''Jozuus'') klasė), kompoziciją (prof. J. Vytuolio (''Vitols'') klasė) ir dirigavimą (P. Juozaus ir E. Kuperio klasės). Studijuodamas dėstė muziką ir dainavimą Rygos lietuvių gimnazijoje, vadovavo lietuvių ir latvių chorams, rengė koncertus Rygoje ir kitur. Ypač kūrybiškai dirbo su Rygos lietuvių jaunimo mišriuoju choru „Šviesa“ ([[1921]]–[[1930]] m.). Choras turėjo parengęs didelį lietuviškų kūrinių repertuarą ir nemažai koncertavo, dalyvavo Latvijos [[dainų šventė]]se, [[1923]] ir 1927 m. koncertavo [[Kaunas|Kaune]].
Eilutė 12:
Sugrįžęs į Lietuvą, nuo 1930 m. dėstė muziką ir vadovavo chorams [[Kauno Saulės gimnazija|Kauno „Saulės“ gimnazijoje]] ir mokytojų seminarijoje, dirbo E. Laumenskienės liaudies konservatorijoje, vadovavo „Dainos“ chorui ([[1931]]–[[1936]] m.) ir dirigavo [[Kauno radijas|Kauno radijo]] simfoniniam orkestrui. Dalyvavo Filharmonijos draugijos veikloje, nemažai rašė „Muzikos baruose“, „Muzikoje ir teatre“ ir kitur. [[1937]]–[[1939]] m. ir [[1945]]–[[1956]] m. – [[Klaipėda|Klaipėdos]] muzikos mokyklos, 1939–1945 m. – [[Šiauliai|Šiaulių]] muzikos mokyklos direktorius, choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas bei chorų vadovas. [[1946]]–[[1956]] m. vadovavo Klaipėdos mokytojų instituto studentų mišriajam chorui, dėstė muziką fakultatyviniuose būreliuose. Kurį laiką vadovavo muzikos mokyklos moksleivių chorui ir dirigavo „“„“v j0 simfoniniam orkestrui, rengė koncertus, organizavo dainų šventes ir buvo jų vyr. dirigentas.
Nuo 1956 m. – [[Lietuvos valstybinė konservatorija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] choro dirigavimo ir kitų muzikos disciplinų vyr. dėstytojas, docentas ([[1965]] m.) ir profesorius ([[1977]] m.). Taip pat [[1956]]–[[1964]] m. dėstė muzikos teorijos disciplinas Vilniaus [[Juozas Tallat-Kelpša|Juozo Tallat-Kelpšos]] muzikos mokykloje, o [[1957]]–[[1961]] m. buvo [[VPI|Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto]] Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas. Buvo Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų ir daugelio rajonų dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas ir vyr. dirigentas ([[1950]], [[1955]], [[1975]] m.). Lietuvos miestuose ir miesteliuose surengė daug savo kūrybos autorinių koncertų, buvo chorų apžiūrų bei konkursų [[žiuri]] pirmininkas arba narys.
Parašė muzikos vadovėlį „Garsų keliais“ (1937 m.), atsiminimų knygą „Nueitas kelias“ ([[1976]] m.), daug muzikinių straipsnių, chorų koncertų recenzijų ir mokslo darbų. Sukūrė dainų chorams, solistams ir vaikams, stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė muzikos fortepijonui ir kitiems instrumentams bei ansambliams. Jo harmonizuota lietuvių liaudies daina „Augo kieme klevelis“ skambėjo [[1978]] m. 5-ojoje [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių dainų šventėje [[Torontas|Toronte]].
Buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas ir į valdybą. [[1954]] m. kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, o [[1960]] m. – liaudies artisto garbės vardas, [[1972]] m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija. Kompozitoriaus vardu pavadinta Klaipėdos 1-oji vaikų muzikos mokykla. Išaugino sūnų Algirdą bei dvi dukteris: Rimą ir Jūratę – abi pianistės ir pedagogės.
| |||