Juozas Kancleris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tėvai – valstiečiai. Kai Juozui Kancleriui buvo 3 m., mirė motina. Augo pas gimines Paulionius [[Santaka (Kalvarija)|Santakoje]] ([[Marijampolės rajonas|Marijampolės raj]].). Skaityti, rašyti išmoko pats jau grįžęs iš kariuomenės.

Paulionio svainis J.Barkauskas apie [[1887]] m. supažindino su knygnešiu [[Petras Mikolainis|Petru Mikolainiu]], kuris jo ūkyje [[Juodeliai|Juodeliuose]] (Marijampolės raj.) buvo įsirengęs knygų slėptuvę. J.Kancleris padėjo P.Mikolainiui platinti spaudą. [[1890]] m. dėl [[žandaras|žandarų]] persekiojimų P.Mikolainiui išvykus į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]], pradėjo pats gabenti spaudą iš [[Tilžė]]s. Dažniausiai nešdavo per sieną ties [[Slibinai]]s (netoli [[Naumiestis|Naumiesčio]]) ir paslėpdavo [[Šūkliai|Šūkliuose]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj]].) pas Jurgį Baliūną. Iš čia arkliais išvežiodavo spaudos platintojams.

Tapo knygnešiu profesionalu. Buvo nepaprastos valios, drąsos ir gabumų, pramintas [[Suvalkija|Suvalkijos]] knygnešių karaliumi. Turėjo daug bendradarbių-knygnešių ir spaudos platintojų. Pas pažįstamus valstiečius buvo įsirengęs slėptuvių. Per metus vidutiniškai parsigabendavo apie 20 transportų (100–120 panešamų ryšulių už 10 000 [[Rusijos rublis|rublių]]). Vienu kartu iš [[Tilžė]]s imdavo už 500 rb. Nešdavo įvairaus turinio spaudinius. Mėgo pasaulietinius. Parsigabeno ir išplatino [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] likučius.

Pavyko iš Mažosios Lietuvos pargabenti ir spausdinimo mašinėlę, taip pat nemažai šrifto. Mašinėlė buvo nuvežta iki [[Dargužiai|Dargužių k.]], už [[Valkininkai|Valkininkų]], o toliau atsidūrė už [[Vilnius|Vilniaus]]. Lietuviška [[spauda]] aprūpindavo daugelį pietinės Suvalkijos ir [[Vilniaus kraštas|Vilnijos]] knygų platintojų, Vilniaus inteligentų. Nuveždavo už [[Nemunas|Nemuno]] į [[Gudakiemis|Gudakiemį]] ir [[Kaniūkai (reikšmės)|Kaniūkus]]. Spaudinius pats pristatydavo [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]], [[Adomas Grinevičius|Adomui Grinevičiui]], [[Kazys Grinius|Kaziui Griniui]], [[Stasys Matulaitis|Stasiui Matulaičiui]] ir kt.

[[Sietynas (organizacija)|„Sietyno“ draugijoje]] buvo vienas pagrindinių knygnešių. Išaiškinus draugiją, buvo ieškomas žandarų, bet spėjo pasislėpti. Buvo ir [[Artojai (organizacija)|„Artojų“ draugijos]] narys.

[[1899]] m. lapkričio mėn. pasienio sargybinių sužeistas ir areštuotas, sugebėjo pabėgti. [[1901]] m. [[lapkričio 26]] d. sulaikytas prie [[Rumokai|Rumokų]] (Vilkaviškio raj.). Per kratą rado drabužiuose paslėptus 25 spaudinius. Kardomasis areštas taikytas [[Vilkaviškis|Vilkaviškyje]], [[Marijampolė]]je, Kalvarijoje. Nuo 1901 m. gegužės mėn. [[Kalvarijos kalėjimas|Kalvarijos kalėjime]] ėmė vaidinti išprotėjusį. Išvežtas į Tvorkų psichiatrijos ligoninę netoli [[Varšuva|Varšuvos]]. Pripažintas nepagydomu ligoniu ir grąžintas į [[Suvalkai|Suvalkus]]. [[1902]] m. [[gegužės 1]] d. paleistas iš kalėjimo.

* Gyvenamasis namas Kalvarijoje, Dariaus ir Girėno g. 92, pažymėtas memorialine lenta, atidengta [[1987]] m. [[birželio 4]] d. (autorius [[Leonas Juozonis]]).

* Kapas su antkapiniu paminklu Kalvarijos kapinėse.

* Pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je Kauno [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]] sodelyje.